.jpg)
Suaugusieji kartais elgiasi kaip vaikai, o jų žaidimai primena žaidimus smėlio dėžėje. Štai ir medžiotojai, kurie į savo būrelius nenori priimti kiekvieno, kuris nori kartu su jais pažaisti.
Na, o nuo šių metų sausio pirmosios, Seimui nusprendus, prisijungti prie kompanijos medžiotojų klubas gali neleisti net ir miško ar žemės ploto, kur yra medžiojama, šeimininkui. Būreliui miško savininką privaloma tvarka priimti į savo gretas valstybė buvo įpareigojusi tik nuo 2013 iki 2018 metų, mat kitaip šeimininkas tiesiog negalėtų medžioti.
Kas visgi turi turėti daugiau privilegijų miškuose bei pievose nuspręsti buvo patikėta šalies Konstitucijos sargams. Ir Konstitucinis teismas tarė žodį – buvusi tvarka – kuomet medžiotojų būreliai privalėjo priimti teritorijos savininką – pažeidė Konstituciją, tad dabartinės taisyklės, leidžiančios patiems būreliams laisvai apsispręsti kas tinkamas ir kas netinkamas medžioti kartu – yra teisingos. Tiesa, ir savininkai neišmetami už borto – jie galės medžioti savo nuosavybėje, jei susitars su medžiotojais.
„Tai derindamas įstatymų leidėjas neturi nei paneigti ar apriboti asociacijų laisvės – ką turėti ir ko neturėti savo nariais, tačiau kartu turi užtikrinti kažkokiu būdu, kad savininkas turėtų galimybę savo žemėje medžioti", – paaiškino Konstitucinio teismo pirmininkas Dainius Žalimas.
Advokatas Algimantas Šindeikis mano, jog tokie sprendimai mūsų šalį gražina į praeitį ir tęsia elitinių uždarų klubų tradicijas. Štai Vokietijoje ar Prancūzijoje teisę suburti klubus ar asociacijas turi tik medžioklės plotų savininkai. Na, o Lietuvoje kitokia tvarka, čia laikoma, kad laukiniai žvėrys ir gyvūnai yra valstybės nuosavybė, o ne žemės savininko, todėl rūpintis šiais ištekliais patikima medžiotojų klubams, o ne žemių savininkams.
Nors būtent jie valdo 100 procentų žemės ūkio paskirties teritorijų, privatiems asmenims priklauso ir beveik pusė šalies miškų. Teisininkas priduria, kad nors medžioklės įstatyme ir rašoma, kad savininkas gali medžioti susitaręs su vietiniu būreliu, nepatikslinama, ar medžiotojai turi teisę tokį prašymą atmesti.
Algimantui Šindeikiui keista, kad Konstitucinis teismas darydamas savo išvadas neatkreipė dėmesio į tarptautinę praktiką. Štai pastaraisiais metais dėl tokių ginčų Strasbūre bylas laimėjo du į būrelius nepriimti miškų savininkai.
„Gyvūnai priklauso valstybei, viskas tvarkoje, bet miškas ir žemė, ant kurios vyksta medžioklė, priklauso savininkui. Klausimas, kaip turėtų tuomet būti užtikrinamo savininko teisės daryti įtaką asociacijai. Vienintelis būdas tai daryti – būti jos nariu ir turėti balsą balsuojant dėl tos medžioklės organizavimo tvarkos", – mano A. Šindeikis.
Į Seimą šią savaitę sugrįžęs, pagarsėjęs medžiotojas Bronius Bradauskas mano, jog čia pučiamas burbulas, mat nėra girdėjęs atvejų, jog medžiotojų klubai su savininkais būtų susipykę. Visgi, pasak jo, miškai ne guminiai, o ir žvėrių skaičius yra ribotas, todėl būrelio narių skaičius neva būna gerai apgalvotas. Juolab, dažnai žmonės prie būrelio nepritampa ar yra nepriimami ne piktybiškai, o tiesiog nesutapus charakteriams. Politikas taip pat primena, jog norint medžioti klubai nebūtini. Leidimą turintys tai gali daryti ir komerciniuose plotuose. Žinoma už tai susimokėję.
„Viena netikusi avis gadina visą bandą paskui. Gaunasi kažkoks santykių aiškinimasis, o ne poilsis ir atvažiavus pašmaikštauti. Tai kai kurie klubai, aišku, nenori priimti tų žmonių, kurie jiems nepriimtini charakteriu ir taip toliau. Čia gi prievolės nėra. Kodėl į medžiotojus turi būti priimami tie, kas to užsinorėjo", – svarstė B. Bradauskas.
Kitas Seimo medžiotojas Remigijus Žemaitaitis siūlo kitokį sprendimą.
„Šiandien medžiotojai, taip pat ir aš, sumokame už plotus – įkainis už pievas, laukus, miškus. Ir tie pinigai nueina į savivaldybes, dalis į ministerijos rėmimo fondą. Mano galva, jei dalis pinigų nueitų miško ir žemių savininkams, tai to konflikto nebūtų", – kalbėjo R. Žemaitaitis.
Ilgus dešimtmečius gyvuojančiuose būreliuose, pasak medžiotojų, narių kaita gana reta, esą kartais naujas žmogus prisijungia tik kitam numirus ir dažniausiai tai būna su juo giminystės saitais susijęs asmuo – pavyzdžiui sūnus ar anūkas. Na, o šalies medžiotojų vadas Jonas Talmantas mano, kad tokia įsisenėjusi tvarka pamažu keičiasi. Būreliai esą laisvėja ir narių rotacija vis dažnėja.
„Aš matau, kaip keičiasi ir tie žmonės, ir tie klubai ar būreliai. Priiminėja ir naujus žmones. Ir tie patys, kurie nori įstoti pasikeitė, jų mąstymas yra kitoks", – mano J. Talmantas.
Nors medžioklės plotų savininkams galimybės patiems medžioti gana komplikuotos, jie turi teisę savo nuosavybėje medžioklę uždrausti ir kitiems. Tiesa, tam reikia pateikti įrodymus, jog medžioklės metu žemės ūkio pasėliams ar miškui bus daroma žala.
