Šiandieną paviešintas video įrašas, kuriame 2013 m. sausio 20 d. Laima Stankūnaitė skundžiasi nepakenčiamu gyvenimu Lietuvos kriminalinės policijos biuro darbuotojų apsuptyje, pasakoja apie savo ir mergaitės ligas, sukėlė nuostabą daugeliui.
Fiksuojantiems žinias apie prievarta iš gimtųjų namų išplėštos mergaitės gyvenimą, nepasimiršo gruodžio pabaigoje, maždaug likus trims savaitėms iki L.Stankūnaitės daryto video įrašo, jos pačios ir jos tėvų džiaugsmingi interviu „Lietuvos ryto“ žurnalistei L.Lavastei.
„Jų namai kvepia blynais, imbieru ir vaikyste. O po žaliaskare egle pūpso dar neišpakuotos dovanos. Visą dieną siaučianti pūga bematant užpustė mašinos provėžas, kai pavakare privažiavau prie šventiškai išpuošto namo. Languose žibsėjo spalvingos lemputės, tarp jų krito iš popieriaus iškirptos didžiulės raštuotos snaigės. Beldžiuosi į duris, už kurių skamba vaikų juokas ir trepsi mažos kojytės – pasirodo, šįvakar aš čia ne vienintelė viešnia. Būrelis vaikų vaikosi net sukaitusią šviesiaplaukę, kuriai, aiškiai matau, patinka būti dėmesio centre. Jos draugai šįvakar susirinko kartu kepti imbierinio Kalėdų namelio“ (Laima Lavaste, 2012-12-22 lrytas.lt, „L. Stankūnaitė su dukra gyvena Kalėdų nuotaikomis“).
Labai panašiai L.Lavastei pasakojo ir Stankūnai. „Mes žinome, kad valstybė sudarė puikias sąlygas vaikui atsigauti, ir mes už tai labai dėkingi. Pareigūnų leidimu matėme net kelis kartus. Buvome susitikę tam tikrose gražiose vietose, praleisdavome keletą dienų kartu. Labai mėgsta maudytis, plaukioti, kai susitikdavome kurioje nors vietoje prie vandens telkinio.
Nupirkome jai ir pripučiamąjį baseiną. Mergaitė gyvena, žaidžia, išdykauja kaip visi vaikai. Ji ir bendrauja. Tikrai nesėdi užsidariusi su mama nuo viso pasaulio. Laimutė važinėjo su ja ir į baseinus, ir pramogauti, ir susitikti su draugių vaikais“ (Laima Lavaste, 2012-09-09 lrytas.lt, „Sugrįžti į normalią vaikystę L. Stankūnaitės dukteriai padeda ir artimieji, ir psichologas“).
Tačiau mane lygiai taip pat nustebino ir skubiai šiandien surengta Lietuvos kriminalinės policijos biuro spaudos konferencija, kurioje Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus vedėja Lina Juškevičienė pareiškė, jog mergaitė yra linksma. Ta pati L.Juškevičienė 2012-12-04 ir 2012-12-31 tarnybiniuose pranešimuose, kuriuos patvirtino savo parašu, buvo nurodžiusi, jog mergaitė liūdna, prislėgta.
Tai kas meluoja?
L.Stankūnaitės kelis kartus pasikeitę parodymai pedofilijos byloje, jos tyrimas melo detektoriumi patvirtino jos sugebėjimus. Deja, meluoja ne tik L.Stankūnaitė, bet ir vaiko interesus privalanti ginti tarnautoja, vienaip rašanti tarnybiniuose pranešimuose, o kitaip kalbanti spaudos konferencijoje.
Stankūnaitės išplatintas video įrašas ir surengta spaudos konferencija, manau, daugeliui sukėlė begales klausimų. Kodėl L.Stankūnaitė L.Lavastei pasakoja apie džiaugsmingą gyvenimą vyrų su kaukėmis apsuptyje, o jau po kelių dienų skundžiasi nepakenčiamu gyvenimu? Kas atsitiko su blynais ir imbieru kvepiančiais namais? Kodėl L.Stankūnaitė užsigeidė atsisakyti apsaugos? Gal įtikino paslaptyje, pasak G.Černiausko, norintis išlikti asmuo, kuris jam, kaip advokatui, sumokėjo už L.Stankūnaitei teikiamas paslaugas?
Mums nežinoma, kas vyksta L.Stankūnaitės aplinkoje, kas daroma su mergaite. Aišku tik viena, kad ji nuo mūsų yra slepiama. Po gegužės 17 d. man, jos tetai, seneliams, mano tėvams, nei karto nebuvo leista pamatyti mergaitės ar išgirsti jos balsą.
Nepriklausomai nuo skleidžiamo melo, nėra jokių abejonių, kad šiuo metu mergaitę saugoti yra būtina. Ypač po to, kai atsisakius apsaugos, su savo draugais ir sutuoktine poilsiaujantis L.Stankūnaitės draugas A.Ūsas buvo rastas negyvas
