Velionio Drąsiaus Kedžio sesuo ir jo dukters globėja – teisėja Neringa Venckienė – teigia bijanti, kad mergaitę perdavus motinai Laimutei Stankūnaitei, ši išveš mažąją jos dukterėčią į užsienį. Pasak teisėjos, taip gali būti siekiama galutinai sužlugdyti Andriaus Ūso mirties aplinkybių tyrimą.
Išvežti nėra kliūčių
Kėdainių apylinkės teismo nutartį dėl mergaitės perdavimo motinai vėl apskundusi teisėja N. Venckienė teigia, kad šiuo metu nėra jokių kliūčių išvežti mergaitę į užsienį, jei tik bus įvykdyta teismo nutartis. „Visos galimybės yra. Ikiteisminis tyrimas nutrauktas, įtarimai jai nepareikšti. Aš esu jau pasiskundusi Strasbūre įsikūrusiam Europos žmogaus teisių teismui, bet tai nieko nereiškia, nes gal po kelių metų ten bus koks nors rezultatas. <...> Mergaitės pačios jau niekas neklaus, jos parodymus tiktai garsins. <...> Pats teisėjas Vitalijus Kondratjevas, žurnalistams komentuodamas sprendimą, pareiškė, kad nėra jokių kliūčių dabar išvykti“, – aiškino teisėja ir pabrėžė, kad ir L. Stankūnaitė ir N. Venckienės dukterėčia dabar yra tiktai liudytojos.
Anot N. Venckienės, ji dabar gali skųsti tik sprendimus dėl globos, o jei pralaimės, mergaitės atstove A. Ūso byloje taps L. Stankūnaitė. Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas yra iki 2012 metų vasario mėnesio atidėjęs pernai žuvusio tvirkinimu kaltinto Andriaus Ūso bylos nagrinėjimą. „Manau, kad viskas ir daroma dėl A. Ūso bylos. <...> Gali atsitikti taip, kad užsienyje rašo prašymus atstovauti be jų ir viskas, nes mes jau atstovauti nebegalime“, – sakė ji.
Pasak N. Venckienės, išvežus mergaitę nebūtų aišku, kaip ją susigrąžinti net ir tuo atveju, jei ji galiausiai laimėtų bylą dėl šios gyvenamosios vietos. Kartu N. Venckienė pabrėžė, kad žiniasklaidoje ją esą be reikalo mėginama pavaizduoti kaip nežinančią, kam paduoti skundus. Ji teigia skundą padavusi Kėdainių apylinkės teismui, o į aukštesnę instanciją vežusi jį tik todėl, kad pastaroji gali panaikinti nutartį per tris darbo dienas.
„Mano prašymą stabdyti skubų sprendimo vykdymą atmetė. Aš išsiunčiau jį dar kartą ir noriu priminti, kad tas pats teisėjas Romualdas Januška, kuris dabar atsisako priimti, 2010 metų gegužė jį priėmė ir išsprendė. <...> Skundžiu Kėdainių apylinkės teismo sprendimą aukštesnės intancijos teismui, nes pats teisėjas V. Kondratjevas savo paties nutarties juk nenaikins“, – aiškino teisėja, pasipiktinusi dalies žiniasklaidos mėginimais parodyti ją neišmanėle.
Nagrinės Kėdainiuose
N. Venckienės pareiškimą dėl antstolės Sonatos Vaicekauskienės nušalinimo nagrinės Kėdainių rajono apylinkės teismas. Tai pirmadienį galutine ir neskundžiama nutartimi nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
Lietuvos apeliacinio teismo manymu, kai antstolei nušalinimą reiškia vykdymo proceso šalis, kuri dirba teisėju teisme, turinčiame įgaliojimus nagrinėti šio pareiškimo pagrįstumą bei vykdančiame administracinės ir procesinės šio teismo veiklos kontrolę, gali kilti pagrįstų abejonių dėl teismo nešališkumo.
„Kadangi Kėdainių rajono apylinkės teismas nagrinėjo vaiko gyvenamosios vietos nustatymo civilinę bylą, kurioje yra išduotas vykdomasis raštas, jis yra geriausiai susipažinęs su bylos medžiaga, be to, yra arti Kauno, todėl antstolės nušalinimo klausimas perduodamas nagrinėti būtent šiam teismui“, – sakoma Apeliacinio teismo pranešime.
Oponentai: mergaitė – karo įkaitė
Vaikų psichiatras Linas Slušnys įsitikinęs, kad mergaitės artimieji, reikalaujantys nevykdyti teismo sprendimo, esą spekuliuoja mergaitės nuomone. „Žinių radijo“ laidoje L. Slušnys pabrėžė, kad iki 10 metų amžiaus vaikai esą logiškai mąstyti nesugeba ir į viską reaguoja emocionaliai: pas mamą N. Venckienės globojama mergaitė nenori persikelti dėl to, kad bijo prarasti ją globojančių artimųjų palankumą.
Pasak psichiatro, net ir suaugusį žmogų galima suklaidinti: jei per žiniasklaidą kokį nors politiką kasdien vadinsime žudiku – dalis žmonių patikės.
L. Slušnys globėjų norą pasinaudoti neva manipuliuojamais mergaitės pasirinkimais vadina pavojingu. Anot jo, nėra jokios nustatytos faktinės medžiagos, įrodančios, kad L. Stankūnaitė negalės vaiko auginti gerai, ypač todėl, kad nuolat bus po didinamuoju stiklu. „Jei vienintelis argumentas yra tas, kad mama negali užtikrinti labai gerų finansinių sąlygų, tai tada tokių vaikų yra dar koks šimtas tūkstančių. Gal juos visus turėtume perduoti turtingesniems giminaičiams“, – ironizavo jis.
Psichiatras teigė manąs, kad N. Venckienei neva reikia laimėti bent vieną bylą, idant ji sumažintų kolegų teisėjų „debesį“.
D. Grybauskaitė kalba be veiksmažodžių
Itin keistą pareiškimą šiuo klausimu padarė prezidentė Dalia Grybauskaitė, matyt dar neapsisprendusi, kurios pozicijos palaikymas geriau atsilieps jos populiarumui. „Mergaitės interesai yra svarbiausia. Vykdant priimtą teismo sprendimą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, prievartos naudojimas – netoleruotinas“, – pareiškė ji.
Viešųjų ryšių specialistas, bendrovės „Brandscape“ vadovas Mindaugas Lapinskas portalui Balsas.lt sakė, kad išversti į žmonių kalbą tokį signalą ne lengviau, nei horoskopą ar pranašystę.
„D. Grybauskaitė pasakė frazę, kurioje kiekvienas ras tai, ko ieškos. Panašiai kaip laikraščio horoskope. Politiškai tai yra nepralošiama pozicija. Dvejuose sakiniuose nėra veiksmažodžių. O nėra veiksmo, nėra ir klaidų. Pareiškimas skirtas pažymėti, kad Prezidentė seka įvykius, bet jo pasirodymas ir akcentas apie tai, kad įprastiniu būdu teismo sprendimo nereikėtų vykdyti, yra teigiamas signalas N. Venckienės pusei“, – sakė jis.
Pati N. Venckienė, paklausta apie D. Grybauskaitės poziciją, sako negalinti jos komentuoti, bet taip pat aiškino nesuvokianti, kaip būtent naudoti prievartą prieš 7 metų vaiką. „Jeigu mergaitė verkia ir nenori eiti, tai negi ją reikia, kaip sakė profesorius Vytautas Landsbergis, suvyniojus į antklodę išnešti?“, – stebėjosi ji.
Daug lavonų ir melagysčių
Dar 2011 metų birželio pabaigoje Generalinė prokuratūra paskelbė surinkusi pakankamai duomenų, leidžiančių manyti, kad D. Kedys dalyvavo nužudant Kauno apygardos teismo teisėją J. Furmanavičių ir savo buvusios sugyventinės seserį V. Naruševičienę. Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentas ikiteisminiame tyrime dėl jų nužudymo bei rengimosi nužudyti Andrių Ūsą bei dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu priėmė sprendimą tyrimą įtariamojo D. Kedžio atžvilgiu nutraukti.
Ikiteisminis tyrimas D. Kedžio mirties priežasčiai nustatyti buvo pradėtas 2010 m. balandžio 17 dieną, kai Kauno rajono policijos komisariatas gavo pranešimą apie Kauno rajone Samylų seniūnijoje, ant Kauno marių kranto rastą nenustatyto vyriškio lavoną. 2010 m. balandžio 20-ąją nenustatytos tapatybės vyro lavonas buvo atpažintas kaip D. Kedys.
Pats A. Ūsas, vos tik jam oficialiai panaikinta valstybės apsauga, mirė keistomis aplinkybėmis. Kaip ir D. Kedys – jis neva girtas paspringo baloje. Skirtumas toks, kad D. Kedys buvo ieškomas ir jo lavonas rastas šalia ginklo, iš kurio jis prieš daugiau nei pusmetį esą nušovė du žmones, o šalia A. Ūso lavono rastas keturratis motociklas, kuriuo jį važiuojant neva matė teisingumo ministras Remigijus Šimašius, kuris teigė įtaręs, kad vairuotojas neblaivus, bet nepranešęs policijai. Kadangi, esą, nebuvo kilę pavojaus kitiems eismo dalyviams.
Balandžio 29 dieną Generalinė prokuratūra gavo Švedijos nacionalinės teismo medicinos tarnybos išvadą dėl D. Kedžio mirties. Joje teigiama, kad D. Kedys mirė nuo skrandžio turinio įkvėpimo, dėl sunkaus apsinuodijimo alkoholiu ir vaistais.
Lietuvos specialistų – Valstybinės teismo medicinos tarnybos ekspertų komisijos – išvada buvo analogiška: D. Kedys mirė nuo uždusimo.
Balsas.lt primena, kad D. Kedys ne vieną mėnesį oficialiai ir viešai kaltino teisėją J. Furmanavičių bei dar du vyrus dukters tvirkinimu, o savo sugyventinę bei jos seserį – talkinimu pedofilams. Savo įtarimus vyriškis ne kartą išdėstė teisėsaugai ir siuntė žiniasklaidai. Iki šiol jo skundų fabulą prasimanymais vadinantys teisėsaugos atstovai nesugebėjo paaiškinti, kodėl tokių tariamų prasimanymų skleidimu įtariamas žmogus turėjo teisę į ginklus iki pat dvigubos žmogžudystės dienos. Buvęs aukštas Generalinės prokuratūros pareigūnas Kliunka, aiškindamas keistų sutapumų virtinę, šią istoriją apibūdino, kaip „bylą – žudikę“. Pareigų dėl galimo nereagavimo apie pranešimus neva planuotą žmogžudystę neseniai neteko kriminalinės policijos aukščiausi pareigūnai.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininkas R. Januška 2011 m. gruodžio 28 d. nutartimi atsisakė priimti skundą, kuriame buvo pareikštas Neringos Venckienės prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – skubaus sprendimo sustabdymo.
Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas galimas bet kurioje proceso stadijoje, t.y. ir apeliacinės instancijos teisme (CPK 144 str. 3 d.). Prašymą per tris darbo dienas (CPK 147 str. 1 d.) šiuo atveju privalo išspręsti aukštesnės instancijos teismas, t.y. Panevėžio apygardos teismas.
Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, į kurią įėjo ir teisėjas R. Januška (bylos pranešėjas ir kolegijos pirmininkas), 2010 m. gegužės 20 d. sustabdė Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjo B.Varsackio priimtos nutarties skubų vykdymą, nors byla iš Kėdainių rajono apylinkės teismo su skundu dar nebuvo pasiekusi Panevėžio apygardos teismo. Tokie teisėjo B.Januškos veiksmai, kuriais atsisakoma šiuo metu priimti Neringos Venckienės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones, yra piktnaudžiavimas tarnyba.
Apeliacinis skundas dėl V.Kondratjevo 2011-12-16 sprendimo 2011 m. gruodžio 27 d. yra paduotas Kėdainių rajono apylinkės teismui.
*****
Iš N. Venckienės skundo Panevėžio apygardos teismui:
„.... Pirmosios instancijos teismas nematė akivaizdaus ryšio su Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme nagrinėjama mažametės motinos L. Stankūnaitės draugo A.Ūso pedofilijos byla. Vaiko gyvenamąją vietą nustatė su L. Stankūnaite, nors nebuvo išnagrinėtos jokios aplinkybės susijusios su vaiko gyvenamosios vietos nustatymu su L. Stankūnaite, teismui nebuvo pateikta įstatymo reikalavimus (CK 3.178 str.) atitinkanti išvada, nes nebuvo patikrintos L. Stankūnaitės šeimos aplinkos sąlygos. Teismas nepasisakė dėl L. Stankūnaitei skirtos apsaugos ir fakto, kad mažametę perdavus į jos aplinką, tos pačios grėsmės atsiranda ir mažametei. Pirmosios instancijos teismas pamiršo savo būtiną aktyvų vaidmenį nagrinėjant šeimos bylą: ne tik pats nepareikalavo įstatymus atitinkančios išvados, surašytos patikrinus L. Stankūnaitės šeimos aplinkos sąlygos, bet atsisakė kviesti mano prašomus liudytojus, prijungti rašytinius įrodymus. Atsisakydamas rinkti ir priimti rašytinius įrodymus bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismas pažeidė įstatymų reikalavimus. Teismas pažeidė Civilinio proceso kodekso normas, reglamentuojančias šeimos bylų nagrinėjimą, įrodymų vertinimą. Nustatęs skubų mažametės perdavimą L. Stankūnaitei, pažeidė ne tik įstatymą, bet ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus. Manau, kad toks sprendimas privalo būti panaikintas. <...>
Vaiko darnios ir harmoningos raidos požiūriu svarbiau tai, ką pats vaikas pripažįsta savo motina ar tėvu, nei biologinė motinystė ar tėvystė. Dėl to siekiant apsaugoti vaiko interesus, prioritetas teiktinas vaiko nuomonei bei pozicijai santykių su tam tikru asmeniu atžvilgiu, o ne kraujo ryšiui su tuo asmeniu. Požiūris į tėvystę ne tik kaip į biologinį ryšį leidžia užtikrinti šeimos santykių teisinio reglamentavimo lankstumą ir atsižvelgti į gyvenimo realijas. Tai leidžia geriau apsaugoti vaiko interesus, nes tėvo (motinos) teisės ir pareigos gali būti nustatytos ir asmeniui, kurio su vaiku kraujo giminystė nesieja. Taigi šiuolaikinė šeimos teisė pripažįsta, kad biologinis vaiko ir tėvo ryšys nebėra vienintelis tėvystės pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2010).
<...> P r a š a u :
Taikyti laikinąsias apsaugos priemones: sustabdyti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimo dalies dėl D. Kedžio dukros, gim. <...>, gyvenamosios vietos nustatymo, įpareigojimo perduoti vaiką bei laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo skubų vykdymą kaip prieštaraujantį įstatymui.
Sustabdyti šią civilinę bylą iki įsiteisės nuosprendis, nutarimas ar nutartis baudžiamojoje byloje Nr.1-426-369/2011, nagrinėjamoje Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, kurioje Andrius Ūsas kaltinamas tvirkinęs mažametę L. Stankūnaitės dukrą jos nuomotame bute.
Panaikinti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą: ieškovės L.Stankūnaitės ieškinį atmesti, mano priešieškinį patenkinti visiškai. Neterminuotai apriboti Laimutės Stankūnaitės motinos valdžią dukros, gim. <...>, atžvilgiu. Nustatyti mano brolio Drąsiaus Kedžio mažametės dukros <.....>, gyvenamąją vietą su manimi, jos globėja, teta Neringa Venckiene. Iš L. Stankūnaitės, asmens kodas <...>, priteisti po 200 Lt (du šimtus litų) kas mėnesį jos mažametės dukros <....>, išlaikymui nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos - nuo 2009 m. spalio 12 d. iki mažametės pilnametystės.
Bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Kviesti liudytojas psichologę Kristiną Ušackienę, <...>ir psichologę Liną Kazlauskienę, <...>, kurias pirmosios instancijos teismo teisėjas atsisakė kviesti, prijungti psichiatrės L.Lesinskienės mažametės parodymų turinio analizę, kurią pirmosios instancijos teismo teisėjas atsisakė priimti.“
