Jų nenuramina net prezidento Viktoro Janukovyčiaus išsiderėta 15 mlrd. dolerių (38 mlrd. litų) pagalba iš Rusijos. Krizė Ukrainos ekonomikoje trunka mažiausiai 3 metus, o jos priežastys prasidėjo dar seniau. Aiškinama, kad prastą padėtį lėmė struktūriniai veiksniai: šalis užsienio investuotojams nepatraukli, o vidiniai resursai nuolat traukiasi.
Skaičiuojama, kad po Viktoro Janukovyčiaus atėjimo į valdžią, iš šalies išvyko per 10 tūkst. verslininkų, kurie savo veiklą tęsia Vakarų valstybėse, taip pat Baltijos šalyse.
Kalta ne vien geopolitika
„Ir Rusijos rublis, Ukrainos grivina nuvertėja dėl tų pačių priežasčių – abi valstybės turi ekonominių problemų. Be to, investuotojai traukiasi iš valstybių, kurios gali įsitraukti į karinį konfliktą. Politinės priežastys ir pasekmės šioje situacijoje aiškios – investuotojai bijo, kad jų investicijos nuvertės, o galbūt bus net nacionalizuotos ar prarastos, todėl iš rizikingų regionų stengiasi pasitraukti įtampai dar nepasiekus apogėjaus“, – Balsas.lt sakė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Anot jo, ir be geopolitinės įtampos abiejose valstybėse yra priežasčių valiutų nuvertėjimui.
„Ukraina apskritai balansuoja ant nemokumo ribos – šiemet jai reikia bent 13 mlrd. JAV dolerių, kad galėtų grąžinti paskolas ir mokėti palūkanas. Rusija, greičiausiai nesuteiks anksčiau pažadėtos 15 mlrd. JAV dolerių paskolos, privatūs investuotojai tikrai į Ukrainos obligacijas dabar neinvestuos, todėl jos mokumas priklauso nuo greito bendradarbiavimo su TVF ir Vakarų valstybėmis. Tačiau didelis Ukrainos einamosios sąskaitos deficitas rodo, kad grivina vis dar yra gerokai pervertinta“, – teigė ekonomistas.
Kris toliau
Nors per pastarąjį mėnesį grivina jau nuvertėjo apie 15 proc., jos kursą centrinis bankas stabilizuoja taikydamas kapitalo kontrolės priemones – gyventojai ir įmonės į užsienio valiutą gali išsikeisti tik ribotą kiekį nacionalinės valiutos. Tai reiškia, kad ilgainiui grivina greičiausiai dar praras bent dešimtadalį savo vertės, net jei nebus rimtesnio karinio konflikto arba Ukrainos bankroto.
„Rusijos rublis pastaruoju metu silpnėjo taip pat dėl ekonominių priežasčių, o dabar jį žemyn spaudžia ir geopolitinės rizikos. Dėl šios priežasties Rusijos centrinis bankas šiandien 1,5 procentinio punkto, iki 7 proc. padidino bazines palūkanų normas, taip bandydamas padidinti rublio patrauklumą ir parodyti, kad imasi priemonių jo kursui stabilizuoti. Jei Rusija susilaikys nuo karinės intervencijos, ženklaus rublio nuvertėjimo Rusija turėtų išvengti“, – sakė N. Mačiulis.
Prošvaisčių nematyti
Ukrainoje toliau didėja nedarbas, gerovės rodikliai nejuda iš vietos, valstybės skola auga, o valiutos pajėgumo išlaikymo kaina tampa sunkiai pakeliama. Ekspertų teigimu, susiklosčiusią padėtį lėmė neefektyvi, neaiški, korupcijai palanki, su valstybės institucijomis susijusi ir monopolijas palaikanti ekonominė aplinka. Norint ją pakeisti, reiktų įgyvendinti daugybę visą valstybės aparatą iš esmės peržiūrinčių reformų.
Bent pusė visos Ukrainos pramonės, kurios didžioji dalis priklauso su valdžios atstovais susijusioms struktūroms, yra nepelninga. Tačiau valstybė apsimeta nematanti tame problemos ir vis tiek skiria joms biudžeto lėšas. Taip per metus prarandama 130–150 mlrd. grivinų (37–42 mlrd. litų, kai visas Ukrainos BVP siekia apie 442 mlrd. litų).
Ukrainoje įsikūrusios Europos verslo asociacijos duomenimis, 2013 m. pabaigoje Ukrainos patrauklumas investuotojams buvo žemiausias per pastaruosius penkerius metus. Didžiausią krytį lėmė V. Janukovyčiaus atsisakymas pasirašyti asociacijos su Europos Sąjunga sutartį.
