„Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas sako, kad Memorandumas kainų augimo niekaip nepaveiks – jos augs kaip ir iki šiol, dėl tų pačių ekonominių veiksnių, o ne dėl euro. „Šį memorandumą galime vadinti gražia deklaracija, kuri leidžia nusiraminti gyventojams, tačiau esu tikras, kad ir be jo mes nematytume tokios infliacijos, kokios visi taip baiminasi“, - sakė ekonomistas.
Kainos didės kaip ir iki šiol
„Teigti, kad kainos didėja prieš įvedant eurą nėra teisinga, nes jos didėja kasmet, kiekvieną mėnesį nuo pat Nepriklausomybės atkūrimo. Tai natūralus reiškinys, vykstantis tiek dėl žaliavų brangimo, tiek dėl darbo užmokesčio ar kitų sąnaudų augimo“, - sakė N. Mačiulis. Anot jo, tai, kad nemaža dalis didmiesčių kavinių ėmė keisti meniu, o atnaujintuose atsirado kiek didesnės kainos, dar nieko nereiškia. „Tai labai specifinis paslaugų sektorius. Jei kalbėtume apie prekybos centrus, ten kainų apvalinimo efekto nėra ir greičiausiai nebus, nes kainos yra pateikiamos centų tikslumu“, - sakė ekonomistas.
Anot jo, visai kitaip kainos keičiamos kituose paslaugų sektoriuose, pavyzdžiui, kirpyklose, restoranuose, viešbučiuose, pramogų vietose, nes čia niekada kainos nėra skaičiuojamos centų tikslumu, be to, čia svarbu nustatyti ne tik teisingą, bet ir klientui bei institucijoms „patogią“ kainą, t. y. apvalų skaičių.
„Kainos apvalinamos jau dabar ir tuo nereikėtų stebėtis, nes tai labai maža dalis prekių ir paslaugų krepšelio, kurias vartoja gyventojai, o poveikis infliacijai siekia vos kelias dešimtąsias procentinio punkto. Didžioji dalis gyventojų, ypač vidutines ir mažesnes pajamas gaunantys, to net nepastebės, nes tokio pobūdžio paslaugomis nesinaudoja“, - sakė N. Mačiulis. Jo teigimu, reikia nepamiršti, kad už kai kurias paslaugas, pavyzdžiui, automobilio parkavimą, būtų sunku susimokėti, jei įkainiai nebūtų apvalinami. Ekonomistas pabrėžė, kad akivaizdžiau kainos apvalinamos bus tik 10-20 prekių ar paslaugų, o likusių – beveik tūkstančio, įtraukiamų skaičiuojant infliaciją, kainos valiutos keitimas visiškai nepalies.
„Dėmesys dirbtinai sutelkiamas į kelis atvejus, o į bendrą statistiką neatsižvelgiama. Štai, liepos mėnesį infliacija Lietuvoje tesiekė 0,2 proc., tai reiškia, kad tik tiek kainos paaugo per metus. Tai apie kokį masinį brangimą mes kalbame?“, - sakė N. Mačiulis.
Konkurencija viską sustatys į savo vietas
Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija teigia, kad Memorandumas yra geras būdas verslui įsitraukti ir būti labiau aktyviam valiutos keitimo metu, tačiau nerimauja, kad euro įvedimo procesą kontroliuosiančių institucijų ir taip yra septyniolika, o reikalavimai tokie griežti, kad susidaro įspūdis, jog kainos privalo būti užkonservuotos kone visus metus, tačiau to nebus.
N. Mačiulis sako, kad šį Memorandumą verslininkai galėtų pasirašyti ne keičiantis valiutai, o apskritai pasižadėti, kad kainų nepagrįstai nedidins niekada. Anot N. Mačiulio, su valiutos konvertavimu tai turi mažai ką bendro, nes įmonės, neturinčios rimtų konkurentų ir nebijančios prarasti pirkėjų, neturi laukti „istorinio įvykio“ tam, kad padidintų kainas. „Tačiau tokių atvejų yra vienetai ir daugelyje sektorių įmonės negali paslapčia ar ne paslapčia padidinti kainų neprarasdamos pirkėjų. Pagrindinis vaistas nuo tokių reiškinių yra konkurencijos užtikrinimas. Jei kiekviename paslaugų ar prekybos sektoriuje bus sveika konkurencinė aplinka, nereikės jokių memorandumų, o įmonės neturės galimybės piktnaudžiauti“, - sakė ekonomistas.
Prekybos ir paslaugų įmonių savininkai nerimauja, kad dėl sau nebūdingų funkcijų – valiutos keitimo, įmonės patirs nuostolių. Be to primena, kad prekių bei paslaugų kainų augimas bei konkurencingumas priklauso ir nuo valdžios institucijų sprendimų ir jų galimų pasekmių kaštams.
Prasižengusieji bus įtraukti į juodąjį sąrašą
Geros verslo praktikos, įvedant eurą, memorandumo tikslas – kuriant abipusiu pasitikėjimu grindžiamą aplinką, apsaugoti Lietuvos vartotojų interesus įvedant eurą, ir užtikrinti sąžiningą paslaugų bei prekių kainų perskaičiavimą. Ūkio subjektai, juos vienijančios asociacijos ir organizacijos prie Memorandumo jungiasi savanoriškai.
Prisijungę prie Memorandumo subjektai įsipareigoja laikytis sąžiningumo (nesinaudoti euro įvedimu kaip pretekstu kelti prekių ir paslaugų kainas), atsakingumo (perskaičiuojant kainas, jas apvalinti tiksliai pagal nustatytą kursą ir apvalinimo taisykles), skaidrumo (nurodyti prekybos ir paslaugų teikimo vietose, taip pat prekių ir paslaugų reklamoje kainas dviem valiutomis, litais ir eurais, aiškiai, suprantamai ir neklaidinti vartotojų), paslaugumo (apmokyti vartotojus aptarnaujančius darbuotojus, kad šie sugebėtų tinkamai pagal savo kompetenciją paaiškinti prekių ar paslaugų kainų perskaičiavimo iš litų į eurus principus) bei bendruomeniškumo (skatinti prisijungti prie Memorandumo savo dalykinius partnerius ir tiekėjus) principų.
Prisijungę prie Memorandumo subjektai įgyja teisę nustatyta tvarka naudotis specialiai sukurtu logotipu visose jiems priklausančiose prekybos ir paslaugų teikimo vietose, visuomenės informavimo priemonėse, viešuose renginiuose, informuodami visuomenę, kad jie privalomo kainų nurodymo litais ir eurais laikotarpiu laikosi Memorandumo reikalavimų.
Subjektai, praradę teisę naudoti logotipą, privalo nedelsdami pašalinti jį iš prekybos ir paslaugų teikimo vietos, prekių ir paslaugų reklamos, visuomenės informavimo priemonių, oficialiųjų dokumentų, nebenaudoti viešuosiuose renginiuose. Subjektai, praradę teisę naudoti logotipą, yra įtraukiami į juodąjį sąrašą, kuris skelbiamas interneto svetainėje www.euro.lt.
