Kadaise muzika sklido iš vinilo plokštelių. Vėliau jas pakeitė kasetės, CD, DVD. Kas laukia muzikos prekių parduotuvių šiandien, kai visą muziką gali susižvejoti internete?
Didžioji Britanija: išplėsti veiklos kryptis
Besitęsiantys vienos didžiausių Didžiosios Britanijos muzikos įrašų prekybos kompanijų „HMV“ rūpesčiai rodo aiškią tendenciją – laikas, kai muzikos parduotuvės prekiavo vien muzikos įrašais, praėjo negrįžtamai. Tam įtakos turėjo ne tik ekonomikos nuosmukis, technologijos, bet ir socialiniai pokyčiai. Įrašų parduotuvės kaip masinės rinkos reiškinys dabar priklauso praeities amžiui, rašo BBC.
Bandydama prisitaikyti prie kintančios rinkos „HMV“ nuo 2007-ųjų pradėjo keisti verslo modelį – sumažino CD įrašų ekspoziciją daugiau dėmesio skirdama Blue Ray diskams, MP3 grotuvams, elektroniniams žaidimams ir prietaisams. Šiuo metu „HMV“ įvaizdis taip pasikeitęs, kad net sunku atpažinti, kuo kompanija užsiėmė anksčiau. Sumažinusi CD įrašų asortimentą bendrovė ėmėsi ir kitų prekių pasiūlos, kurių lengvai galima rasti ir kitose parduotuvėse. Vis dėlto klausimas, kaip išlikti neprarandant savo tapatumo ir išskirtinumo, kompanijai išlieka aktualus iki šiol.
Išplitus internetinių muzikos įrašų virusui, „HMV“ skyrė daug dėmesio plėtodama interneto strategiją. 2009 metais ji nusipirko 50 proc. internetinės muzikos parduotuvės „7digital“ akcijų tam, kad galėtų sekti „Amazon.com“ ir „Tesco.com“ pavyzdžiu siūlydama pirkėjams įsigyti CD plokšteles be pridėtinės vertės mokesčio (PVM).
Prancūzija: tegyvuoja muzikos kultūra
Prancūziją taip pat pasiekęs CD paklausos nuosmukis bei plintanti internetinių muzikos įrašų parsisiuntimo mada pakoregavo muzikos prekybos rinką, tačiau dvi didžiausios įrašų prekybos kompanijos „Fnac“ ir „Virgin“ sugebėjo išsilaikyti. Abi kompanijos turi mažesnį parduotuvių tinklą nei britų „HMV“. „Fnac“ gali pasigirti 80 muzikos prekių parduotuvių, „Virgin“ – 37, o „HMV“ parduotuvių tinklas apima net 285 parduotuves Didžiojoje Britanijoje ir Airijoje, tačiau apie 40 jų šiuo metu ties užsidarymo riba.
„Fnac“ pirmoji įrašų parduotuvė buvo atidaryta 1966 metais. Jos veiklos filosofija - pirkėjams siūlyti CD muzikos įrašus kaip „kultūros produktus“ kartu su jais parduodant ir knygas.
Devintąjį dešimtmetį į Prancūzijos muzikos prekių rinką bandžiusias įeiti „HMV“ ir „Virgin“ prancūzų kompanija „Fnac“ pasitiko nedraugiškai. „HMV“ po pusmečio bandymų įsitvirtinti rinkoje, nusileido ir pasitraukė, tuo tarpu „Virgin“ sugebėjo išsikovoti dalį rinkos, bet tik pritaikydama „Fnac“ propaguojamą muzikos įrašų kaip kultūros produktų filosofiją.
Strategija siūlyti knygas bei CD muzikos įrašus leido „Fnac“ kompanijai lengviau įsitvirtinti ir elektroninėje erdvėje. Kompanija savo pirkėjams siūlo užsisakyti elektronines knygas ir parsisiųsti MP3 įrašus iš tos pačios svetainės. Toks verslo modelis greit pasiteisino. Kompanija šiuo metu veikia ir už Prancūzijos ribų: Belgijoje, Brazilijoje, Graikijoje, Italijoje, Portugalijoje, Ispanijoje, Šveicarijoje bei Taivane.
Vokietija: technologijų galia
Vokietijoje muzikos prekių rinka priklauso dviem kompanijų tinklams, kurie CD įrašus traktuoja kaip technologinius produktus. „Saturn“ ir „Media Markt“ parduotuvėse pirkėjams nesiūloma jokių knygų, nes tai didžiulės elektronikos parduotuvės, kuriose gali įsigyti visko pradedant elektriniais dantų šepetėliais ar kavos aparatais bei baigiant skalbimo mašinomis ir kompiuteriais. Šiuose centruose CD diskų lentynoms skiriamas nemažas plotas ir čia netgi iki šiol paauglių perkami CD singlai, kurių rinka Didžiojoje Britanijoje beveik visai išnykusi.
Vokietijoje „Media Markt“ parduotuvių tinklui priklauso 188 parduotuvės, „Saturn“ – 145.
Abu tinklai į Vokietijos rinką atėjo kaip konkurentai, tačiau dabar priklauso vienam savininkui –mažmeninės prekybos lyderiui „Metro“.
Lietuva: išlikti padeda melomanai
Lietuvoje didžiausią muzikos prekybos tinklą valdo „Muzikos bomba“, savo veiklą pradėjusi 1992 metais. Anot kompanijos direktoriaus Lauro Lučiūno, visoje Lietuvoje veikia 10 specializuotų muzikos įrašų parduotuvių.
„Esame vieninteliai Lietuvoje besiverčiantys specializuotų muzikos įrašų parduotuvių verslu. Kituose miestuose yra keletas nedidelių muzikos prekių parduotuvių, tačiau visos muzikos įrašų prekybos pagrindas yra mūsų kompanijos parduotuvės“, - teigė „Muzikos bombos“ direktorius.
Anot jo, įeiti į muzikos prekybos rinką Lietuvoje reikalauja labai didelių pradinių investicijų, tik tada galima turėti pakankamai didelį prekių asortimentą. Mažai kompanijai šiuo metu įsigyti tiek įrašų, kad galėtų išsilaikyti, praktiškai neįmanoma.
Nors į muzikos prekių verslą lyg viesulas įsiveržusi internetinių įrašų parsisiuntimo mada gerokai pakoregavo prekybos mastus, išlikti šiame versle, anot pašnekovo, padeda tikri muzikos mėgėjai, kurie ištikimi tradiciniam plokštelių formatui.
„Prieš keletą metų kas galėjo pagalvoti, kad bus populiarios vinilo plokštelės, o jos šiuo metu netgi labai perkamos. Tikri muzikos mylėtojai nepripažįsta MP3 failų, nes jie skamba žymiai prasčiau. Žinoma galima priprasti klausytis muzikos per iPhone, iPod, USB atmintines, bet tai labai vartotojiškas dalykas, visi šie prietaisai negali perteikti tikrosios informacijos. Tikri melomanai sugrįžta prie tradicinių laikmenų, jiems malonu turėti tokį daiktą kaip kompaktinė plokštelė“, - pasakojo L. Lučiūnas.
„Muzikos bombos“ vadovas sutiko, kad lyginti įrašų prekybą su internetiniais parsisiuntimais net nėra ko, nes ten gali gauti įrašų nemokamai, nors ir nelegaliai, tačiau pridūrė, kad su internetu specializuotos parduotuvės gali konkuruoti įrašų kokybe.
Keičiantis pirkėjų įpročiams, per pastarąjį dešimtmetį teko keistis ir „Muzikos bombos“ parduotuvių tinklui. Nuo kelių parduotuvių senamiestyje „Muzikos bombos“ prekybos tinklas persikraustė ir į didžiuosius prekybos centrus, pakeitė prekių asortimentą, atidarė interneto parduotuvę bei ėmėsi naujų veiklos krypčių. Pradėjo leisti nemažai muzikos albumų kaip leidėjai, organizuoti įvarius renginius, užsiimti atlikėjų vadyba, licencijuoti muziką filmams ir reklamai.
„Bendros pasaulinės muzikos įrašų prekybos tendencijos yra žiaurios, prekybos mastai sumažėję daugiau kaip per pusę, tačiau įsilaikyti įmanoma, reikia tik pasiūlyti pirkėjui gerų daiktų“, - apibendrindamas bendras pasaulines tendencijas sakė L. Lučiūnas.
