Nuo senatvės ir ligų silpnapročiais tapę senukai, pragaru pavertę savo pačių, artimųjų ir aplinkinių gyvenimą. Ką su jais daryti? Toleruoti? Aukotis ir kentėti? Ar izoliuoti?
Daugiabučių gyventojai, turintys psichiškai ir protiškai neįgalius kaimynus, jeigu jie vieniši, savivaldybių reikalauja apgyvendinti psichoneurologijos pensionuose ir dažnai pasiekia savo. O tokius ligonius globojančių jų artimųjų sprendimą atiduoti savo motiną ar tėvą valstybės globon visuomenė vertina labai prieštaringai, o valdžia verčia nugalėti ilgą barjerų ruožą.
Panevėžietė Aušra Stakelienė tai patyrė iškart, kai tik nusprendė savo pakrikusios psichikos 74 metų motiną Aldoną Dobrovolskienę atiduoti į pensioną.
Ligotos moters kaimynai jau kuris laikas A.Stakelienę atakuoja skundais, kad A. Dobrovolskienė juos terorizuoja.
„Ilgai svarsčiau ir dvejojau, kol apsisprendžiau. Man tikrai nebuvo lengva“, – prisipažino moteris.
Apsilankiusią miesto Socialinės paramos skyriuje A.Stakelienę labiausiai išgąsdino tai, kad vis dėlto galutinis žodis yra ne jos, o ligonės.
„Socialiniai darbuotojai pasakė, kad motina turi duoti sutikimą apsigyventi pensione, jie negalintys ten išvežti per prievartą. Motina, kai tik užsiminiau apie pensioną, man parodė špygą“, – „Sekundei“ pasakojo A.Stakelienė.
Viename iš Vilties gatvės namų gyvenančios A.Dobrovolskienės kaimynė Virgilija Timochina teigia: neteisinga, kad jos ir kitos name gyvenančios šeimos yra priverstos būti psichikos sutrikimų turinčios ligonės įkaitais.
„Dabar populiaru akcentuoti psichikos ligonių teises, jos kažkodėl iškeliamos aukščiau už sveikų žmonių“, – kalbėjo ji.
Plūstasi ir mušasi
V.Timochina butą viename Vilties gatvių daugiabučių nusipirko prieš pusantrų metų. Jame gyvena su 25 metų dukra Gerda, jos vyru ir 3 mėnesių anūku. Moteris sako begailinti, kad prieš pirkdama butą nepasidomėjo laiptinės kaimynais.
A.Dobrovolskienės butas yra priešais V.Timochinos. Ponia Virgilija teigia, kad nesveikos psichikos kaimynė iš karto pradėjo terorizuoti jos šeimą.
„Pirmiausia pagaliu nežinia už ką pašventino mane, paskui jos rūstybės susilaukė ir mano dukra, ir žentas“, – tvirtino ji.
V.Timochinos teigimu, kaimynė nuo pat ryto įsitaiso lauko durų tarpduryje ir sprendžia, ką praleisti, o ko ne. Senyva moteriškė ne tik plūstasi bjauriausiais žodžiais, bet ir tvoja kuo pakliūva po ranka.
V.Timochinos dukra Gerda nedrįsta viena be vyro su kūdikiu išeiti į lauką. Neseniai vežimėlį į kiemą išsistūmusią jauną moterį A.Dobrovolskienė puolė iš pasalų ir smarkiai pastūmė.
„Laimė, kad nelaikiau vaiko, krisdama būčiau jį sužalojusi“, – pasakojo jaunutė motina.
V.Timochina tvirtino, kad pradarydami savo buto duris jie iš A.Dobrovolskienės bet kada gali sulaukti smūgio kokiu nors daiktu ar būti apipilti šlapimu ir išmatomis.
Kartais namuose užsibarikadavusi kaimynė atsidaro langą ir mėto į praeivius įvairius daiktus.
Naktimis A.Dobrovolskienė mėgsta skambinti į kaimynų butų duris. Šiems atidarius, senutė deda į kojas ir užsirakina savo kambaryje. Ten ji dažnai garsiai leidžia televizorių.
V.Timochina tikino, kad kaimynė savo bute išdaužė sienose skyles, išdraskė elektros lizdus.
Ligota moteriškė iš konteinerių į namus tempia visokį šlamštą. Kai nuo šlapimo ir pūvančių atliekų bute kvapas pasidaro nebepakenčiamas pačiai šeimininkei, ji atidaro duris, kad prasivėdintų.
„Dabar dar gal tverti, bet vasarą smarvė prasiskverbia į mūsų butą ir gyvename kaip tvarte“, – guodėsi V.Timochina.
A.Dobrovolskienės išpuolių neapsikentę namo gyventojai ne kartą jai kvietė policiją ir medikus, tačiau niekas nepasikeitė – senutė siautėja kaip siautėjusi.
Kaimynai užjaučia dukrą
V.Timochina sakė esanti dažnai priversta rinkti A.Dobrovolskienės dukters A.Stakelienės telefono numerį ir prašyti sutramdyti motiną.
„Ji tikrai neapleidžia motinos, dažnai ją lanko, aptvarko butą, gamina valgį, atgal į konteinerius išneša jos sukauptą šlamštą. Praėjusių metų pavasarį kaimynės dukra pasirūpino savo motiną paguldyti į miesto Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę. Galvojom, kad lengviau atsikvėpsime, bet kur tau. A.Dobrovolskienė pabėgdavo iš ligoninės ir grįždavo. Dukra ją veždavo atgal.
Ligoninėje mūsų kaimynė išbuvo tik porą mėnesių. Paskui kurį laiką buvo ramesnė. Matyt, gydymas padėjo“, – pasakojo V.Timochina.
Ji sakė neturinti jokių pretenzijų A.Stakelienei, atvirkščiai, užjaučianti ją. Ponia Virgilija mano, kad tokie ligoniai, kaip jos kaimynė, turėtų gyventi globos įstaigose.
„A.Dobrovolskienės elgesys kelia pyktį, bet negaliu smerkti, nes ji – ligonis. Juk negali savarankiškai gyventi, nes negeba savimi pasirūpinti, nevartoja gydytojų paskirtų vaistų“, – kalbėjo ponia Virgilija.
Moteriai skaudu matyti, kaip iš kieme besiskeryčiojančios A.Dobrovolskienės šaiposi aplinkinių namų vaikai, filmuoja ja mobiliuoju telefonu.
Motinos bute išjungė dujas
„Sekundės“ žurnalistai, panorę savo akimis įsitikinti, ar A.Dobrovolskienės kaimynai neperdeda, vos tik pravėrę namo lauko duris, senutę pamatė stovinčią tarpduryje. Kažką piktai murmėdama moteris trumpam pasitraukė į šoną, o paskui nekviestus svečius išplūdo visokiais keiksmažodžiais ir užsirakino savajame bute.
Pensininkės duktė A.Stakelienė sakė, kad kartais ir jos pačios motina nenori įsileisti į butą. Į tokius dalykus kaip į gimdytojos keiksmai, moteris seniai nebekreipia dėmesio.
A.Stakelienė tikino, kad jau keleri metai po darbo skuba ne namo pas savo šeimą, o pas motiną.
„Aptvarkau butą, pagaminu valgyti, bet, jeigu nepamaitinu, ji pati dažnai valgio net nepaliečia“, – pasakojo neįgaliosios dukra.
A.Stakelienė motinos bute išjungė dujas, nes senolė visą parą laikydavo atsukusi dujinės viryklės čiaupus. Kaimynai bijojo, kad neįvyktų sprogimas. Dukra motinai nupirko elektrinę viryklę.
A.Stakelienė guodėsi, kad suskambus mobiliajam telefonui ją iškart nutvilko baimė, jog motina vėl bus ką nors pikta iškrėtusi kaimynams. Moteris sakė seniai nebeturinti savo asmeninio gyvenimo. Vyras ir paauglys sūnus pyksta, kad ji nebeskirianti jiems dėmesio.
A.Stakelienei nepavyko atsipūsti ir motiną paguldžius į Palaikomojo gydymo ir slaugos ligoninę.
„Medikai skundėsi, kad mama agresyvi kitų ligonių atžvilgiu. Po kelių pabėgimų iš ligoninės ir išpuolių buvau priversta ją pasiimti“, – pasakojo moteris.
Dukrą kankina sąžinė
Pasak A.Stakelienės, jos motinai diagnozuota demencija (silpnaprotystė). Pensininkės sveikata ypač pablogėjo prieš porą metų, kai patyrė galvos traumą. Vieną dieną atėjusi aplankyti motinos A.Stakelienė ją rado aptemusios sąmonės, gulinčią lovoje su drabužiais.
Dukra ėmė vežioti ligonę pas įvairius gydytojus. Pamažu motinos sveikata pagerėjo, moteris pradėjo vaikščioti, kalbėti. Tačiau jos elgesys kėlė vis daugiau rūpesčių.
A.Stakelienė neslėpė, kad motinos gyvenimas nebuvo lengvas.
„Gyvas būdamas tėvas prieš ją pakeldavo ranką. Galbūt patirtas smurtas, išgyvenimai jai atsiliepė senatvėje“, – kalbėjo ji.
A.Stakelienė yra oficiali savo motinos globėja. Praėjusių metų gruodį medikai jos motinai pripažino specialiuosius poreikius. A.Stakelienei už motinos slaugą valstybė moka per 700 litų.
Moteris sakė svarsčiusi galimybę motinai prižiūrėti pasamdyti slaugę, tačiau neradusi patikimo žmogaus, kuris sutiktų visą dieną praleisti su neprognozuojamo elgesio ligone.
A.Stakelienė tikino, kad atiduoti motiną į psichoneurologijos pensioną nusprendusi po ilgų dvejonių ir svarstymų. „Man gaila motinos. Prieš kelerius metus ji man užrašė butą. Aš prižadėjau, kad ji jame galės gyventi, o aš ja rūpinsiuosi. Netesiu duoto pažado. Bet nematau kitos išeities“,– jaudindamasi atvirai pasakojo A.Stakelienė.
Moteris nustebo, kai sužinojo, kad socialiniai darbuotojai paisys ir jos motinos nuomonės.
„Motina nesutiks važiuoti į pensioną“,– nerimavo ji.
Savivaldybei tenka primokėti
Panevėžio socialinės paramos skyriaus vyriausioji specialistė Regina Žeimienė sakė, kad neįgalios motinos dukra ir kaimynai be reikalo iš anksto jaudinasi. Ar siųsti ligonį į pensioną, sprendžia Savivaldybės sudaryta komisija, kuri esą įsigilina į kiekvieną konkretų atvejį.
Jeigu asmuo teismo nėra pripažintas neveiksniu, privaloma gauti jo sutikimą, bet tam tikrais atvejais gali būti daromos išimtys. Komisija atsižvelgia į namo, kuriame gyvena ligonis, bendrijos nuomonę, įvertina iš įvairių institucijų gautą informaciją ir pan. „Pastaruoju metu daugiabučių namų gyventojai neretai parodo iniciatyvą psichikos problemų turintį ir jiems rūpesčių keliantį kaimyną apgyvendinti pensione“, – sakė ji.
Inga Smalskienė
