Vis tik jį įsigyti gali ne visi, taip pat ir turėti balionelį su savimi ar įsinešti jį į kai kurias vietas gali būti uždrausta.
Specialistai primena, kaip jais naudotis ir kokiais atvejais pipirinių dujų balionėlis gali nesuveikti, patekti pačiam jo turėtojui į akis arba netgi susprogti, pvz., automobilyje.
Ašarinių dujų kaina ir ar duoti vaikams
Parduotuvės „Army shop“ direktorius Vytautas Romeika nurodė, kad Lietuvoje yra tik 2 legalios savigynos priemonės: pipirinės dujos ir elektros šokai.
Pašnekovas pastebi, kad savigynai nuo žmonių perkamiausios yra būtent dujos su srove, nuo keturkojų – su dulksna:
„Visą laiką moterys, vyrai – visi perka. Čia – labai aktualus reikalas, parduodame tikrai nemažai – 200–300 vnt. per mėnesį. Žmogus vidutiniškai išleidžia tarp 8 ir 12 eurų. Ir nėra jokio sezoniškumo – pavojus gali kilti visada.“
Vis tik dujų balionėliais prekiaujančios parduotuvės „Getbex“ marketingo atstovas Samilis Adeikis sezoniškumą pastebi, esą vasarą jų nuperkama mažiau, kai vakarais pasidaro tamsu (spalį–kovą) – daugiau.
Jis pastebi, kad daugiausia yra nuperkama mažiausių (12–20 ml) balionėlių, nes juos patogiausia kasdien nešiotis, bet jie yra vienkartiniai. O didesnius (40–50 ml) dažniau renkasi apsaugos darbuotojai ir vyrai.
„Army shop“ direktorius paminėjo, kad pipirinės dujas gali nusipirkti tik pilnamečiai.
„Čia yra įstatymas dėl pardavimo. Dėl turėjimo – turbūt panašiai. Bet aš savo vaikams pipirines dujas tikrai daviau anksčiau ir man nesvarbu, gali jie nešiotis ar ne, nes man svarbu vaikų sveikata.
Jeigu kažkokia administracinė atsakomybė ir taikoma, tai aš geriau sumokėsiu tą baudą, bet mano vaikas bus saugus. Vokietijoje, pvz., nuo 16 metų pardavinėjamos laisvai šitos dujos“, – atviravo V. Romeika.
Pipirinės dujos klubuose – galima ar ne?
S. Adeikiui yra tekę girdėti nusiskundimų, kad dujų negalima turėti su savimi mieste, kai esi šiek tiek išgėręs – esą būtent ten dažniausiai ir reikia savigynos priemonių.
„Suprantu logiką, bet renginiai turi apsaugos darbuotojus, tad ta funkcija turėtų būti palikta jiems. Vienas neteisingas panaudojimas ir tektų atšaukti visą renginį.
Tuo labiau nepritariu dujų turėjimui išgėrus alkoholio, kai žmonės neblaiviai įvertinę situaciją dujas gali panaudoti, kur jos nebuvo būtinos, arba net ne savigynai, o puolimui. Jokie ginklai nedera su alkoholiu – tai galioja ir dujų balionėliams“, – pabrėžė „Getbex“ atstovas.
Jam pritarė ir V. Romeika, kuris pridūrė, kad uždaroje patalpoje dujų net nepanaudosi: „Būtų kvailystė į renginius neštis pipirines dujas.
Dėl to ir tikrina, kad nesąmonių nepridarytų, ypač – išgėręs jaunimas. Tai tikrai neturėtų leisti. Jei neleidžia, tai teisingai daro.“
Pataria rinktis kitokius renginius
Festivalių „Kilkim žaibu“ ir „Vilkų žiema“ organizatorius Daividas Kurlis pabrėžė, kad į festivalius draudžiama įsinešti bet kokius ginklus ar kitus grėsmę galinčius sukelti daiktus:
„Dujų balionėliai – ne išimtis, bet, jei juos nešasi merginos ar moterys, apsauga paprastai į tai atsižvelgia lanksčiai, vertindami atvejus individualiai savo nuožiūra. Kadangi festivalis vyksta gamtoje, didelių baimių dėl dujų poveikio aplinkiniams neturime.“
D. Kurlis paminėjo, kad sunkiosios muzikos renginiai, remiantis apsaugos įmonių ir policijos suvestinių statistika, yra vieni saugiausių muzikinių renginių pasaulyje.
„Pas mus – labai draugiškas festivalis ir tokių atvejų per 25 metus dar nėra buvę ir tikimės, kad nebus.
Kenčiate nuo priekabių? Venkite vartotojiškos masės renginių, rinkitės metalo muzikos renginius ir jums nereikės bijoti dėl savo saugumo“, – patikino organizatorius.
Dujų balionėlių rūšys ir kaip juos naudoti
„Getbex“ atstovas išskyrė, kad yra trys pagrindiniai veikimo būdai: čiurkšlė, dulksna ir gelis.
Jo aiškinimu, čiurkšlę galima įsivaizduoti kaip vandens šautuvą – plona skysčio čiurkšlė, ne taip bijanti vėjo ir ja galima taikyti iš toliau (~5 metrai), tačiau yra trūkumas – pataikymas į veidą turi būti gana taiklus:
„Kažkiek dujų gali pasklisti aplink, dėl to jos nelabai tinka naudojimui patalpose.“
Dulksną, anot S. Adeikio, galima įsivaizduoti kaip tualeto gaiviklį ar purškiamą dezodorantą.
„Dujos suformuoja kūgio formos debesį – viskas, kas papuolą į tą debesį, smarkiai jaus dujų efektą. Jų veikimo atstumas mažiausias – iki 3 metrų. Labai netinka naudojimui patalpose, nes visa patalpa iškart tampa pilnai užteršta, ją tektų vėdinti.
Taip pat jomis sunkiau naudotis, kai lauke yra vėjo, nes vėjas gana lengvai gali nupūsti visą debesį dujų atgal naudotojui. Privalumas – žymiai lengviau pataikyti į užpuoliką“, – dėstė pašnekovas.
Tuo metu gelis yra profesionaliausia versija – ją labai mėgsta apsaugos darbuotojai ir kiti patalpose dirbantys žmonės.
Gelinės dujos yra labai panašios į čiurkšlines, tik pati medžiaga yra labiau sulipusi, dėl ko nelabai užsiteršia patalpa, o ir vėjas joms daro mažiausiai įtakos.
Ašarinių dujų poveikis ir didžiausios klaidos
„Getbex“ atstovas vardijo, kad dujų balionėlio negalima laikyti kažkur labai giliai, kadangi galima nespėti jo išsitraukti.
Taip pat jį reikėtų laikyti stipriai, kad užpuolikas jo neišmuštų iš rankų, ir purkšti ištiesus ranką, kad besiginančiam dujų nepakliūtų į akis.
S. Adeikio teigimu, taip pat svarbu tikrinti balionėlių galiojimo laiką, kadangi jam pasibaigus balionėlis gali tiesiog neišsipurkšti:
„Nepalikite dujų automobilyje vasarą – keli klientai yra sakę, kad balionėliai sprogo automobilyje, nes buvo palikti ant saulės.“
Pašnekovas primena, kad dujų poveikis pasireiškia negalėjimu atsimerkti, nosies bėgimu, nevaldomu kosuliu, degimo pojūčio veide ir gleivinėje:
„Pradėjus naudoti dujas (ypač, jei balionėlis – mažas) reikėtų išnaudoti jį iki galo – taip bus labiau užtikrinta, kad užpuolikas bus neutralizuotas ir kitam kartui nereikės galvoti, ar balionėlyje dar liko dujų.“
