Reda Gilytė, LRT televizijos naujienų tarnyba
Moterų teisių gynėjos kreipėsi į šalies vadovus prašydamos imtis priemonių stabdyti smurtą prieš moteris. Šiemet nuo smurtaujančių vyrų jau žuvo septynios moterys. Nevyriausybinių organizacijų atstovės teigia, kad prieš 1,5 metų priimtas Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas veikia prastai. Policija sutinka, kad įstatymą reikia tobulinti.
Pastarosiomis savaitėmis Lietuvoje nuskambėjo įvykiai, kai policija nesugebėjo laiku reaguoti į moterų pagalbos šauksmą ir jos buvo nužudytos. Gargžduose be mamos liko keturi mažamečiai vaikai. Vien praėjusią savaitę namuose nužudytos trys moterys. Vieną moterį Jonavoje nužudė vyras, kuris turėjo teismo sprendimą prie jos nesiartinti. Moterų teisių gynėjos skambina pavojaus varpais ir siūlo specializuotų pagalbos centrų specialistų pagalbą.
„Šiuo metu įstatyme yra dviprasmiška eilutė, kad specializuotiems pagalbos centrams policija praneša su nukentėjusiojo žinia. Policijos departamentas interpretavo, kad reikalingas raštiškas nukentėjusio asmens sutikimas. Moterys raštiško sutikimo neduoda, jos bijo, jos būna išgąsdintos jau ką tik įvykusio smurto“, – sako Kauno moterų draugijos direktorė Daiva Baranauskienė.
Specializuotame pagalbos centre Vilniuje teikiama kompleksinė pagalba, smurto aukos informuojamos, kur gali kreiptis, tik čia neapgyvendinamos. Pavyzdžiui, Švedijoje specialistas iš tokio centro iš karto važiuoja į įvykį, kuriame nukentėjo moteris. Policijos departamentas teigia, kad informaciją pareigūnai tokiems centrams teikia tik gavę nukentėjusiojo leidimą.
„Jeigu įstatyme nebūtų nuostatos, kad su asmens žinia, tada iškart policija visais atvejais informuotų, bet vėlgi esant tokiai nuostatai, manau, būtų pažeidžiama asmens duomenų apsauga“, – teigia Policijos generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla.
Moterų teisių gynėjos siūlo smurtautojui uždėti elektroninę sekimo sistemą, kuri leistų kontroliuoti, ar smurtautojas nesiartina prie moters.
„Visų pirma norėtųsi, kad valstybė nustotų taupyti pinigus moterų žūčių, našlaičių vaikų sąskaita. Pirmiausia turėtų būti įdiegtas seniai mūsų siūlomas kaip geroji pasaulio praktika apsaugos nuo smurto orderis. Tai yra dokumentas, kurį išduoda žemiausios grandies pareigūnas, tai yra policininkas, kuris gali būti išduotas čia pat, įvertinus situaciją kaip keliančią didelę grėsmę, ir kuris vėliau gali būti pratęstas“, – siūlo Vilniaus moterų namų atstovė Lilija Vasiliauskienė.
„Šito orderio įteisinimas būtų siejamas su įstatymo pataisomis. Kiek atsimenu, prie šito projekto buvo dirbama įvairiuose lygmenyse ir tas buvo svarstoma, bet, kaip matome, galutinė redakcija yra be šito orderio. Iš tikrųjų įstatymas taisytinas, kalbama apie naujų elementų įvedimą, taip pat ir šitą orderį“, – sako R. Požėla.
Įsigaliojus Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymui per 1,5 metų policija sulaukė 21 tūkst. pranešimų, pradėta 11 tūkst. ikiteisminių tyrimų.
