Į portalo tv3.lt redakciją kreipėsi skaitytoja Dovilė, kuriai teko apsilankyti Klaipėdos jūrininkų ligoninės priimamajame. Moteris liko pasibaisėjusiu neefektyviu personalo darbu ir žmogaus sveikatos bei gyvybės nuvertinimu.
Greičiau už greitąją
Skaitytoja pasakojo, kad medikų pagalbos prireikė jos močiutei, kai jai staiga pablogėjo sveikata. Nors atvykus medikams senolės sveikata kiek pagerėjo, buvo nuspręsta vis tiek vykti į ligoninę.
„Močiutė važiavo su medikais, mes su mama vykome savo automobiliu. Juokingiausia buvo tai, kad greitajai išvykus iš namų, mes užtrukome dar dešimt minučių namuose, nes reikėjo sudėti būtiniausius daiktus tam atvejui, jei teks likti ligoninėje. Važiuojant iš namų aš spėjau ne tik prisivyti greitosios automobilį, kuriame buvo močiutė, bet jį apsilenkti ir atvykti į ligoninę pirmiau nei greitoji“, – pasakojo moteris.
Į ligoninę skaitytoja su mama atvyko apie 23 val. vakaro. Moterys pradėjo kalbėti su priimamajame laukiančiais žmonėmis.
„Klausiu, kiek laiko jie jau čia laukia. Atsako, kad nuo 19 val., kiti sėdi čia jau nuo pusės šešių“, – teigė moteris.
Pamiršo nuvežti į skyrių
Netoli skaitytojos priimamajame neįgaliojo vežimėlyje sėdėjusi moteris ėmė drebėti, jai ėmė blogėti sveikata. Skaitytoja pasakojo, kad seselė tik klausinėjo jos pavardės, bet niekas neapžiūrėjo drebančios pacientės.
„Mamai trūko kantrybė ir ji pravėrė plačiai duris bei padėjo įriedėti tai moteriai į kabinetą“, – tvirtino skaitytoja.
Pasak Dovilės, priimamajame žmonės nuolat piktinosi, jog reikia laukti daugiau nei keturias valandas, kol gydytojas priims. Skaitytojos močiutę gydytojai apžiūrėjo pusę dviejų nakties, o tyrimų rezultatai buvo aiškūs dar po valandos.
Moterį papiktino ne tik ilgos eilės, o ir milžiniškas medikų aplaidumas. Šalia jos neįgaliojo vežimėlyje sėdėjo savarankiškai į gydymo įstaigą atvykęs senukas. Ligoninės personalas vyrui kartojo, jog reikia laukti chirurgo ir tada bus nuspręsta, ką daryti.
„Po gerų dviejų valandų sesutės šneka apie tą patį vyriški ir sako, jog jis jau skyriuje ir jį jau nuvežė, nors tas senolis tebesėdėjo šalia mūsų. Išėjus seselei, pasigirdo replika: „atsiprašau, mes pamiršome jus nuvežti į skyrių”, – situaciją ligoninės priimamajame nupasakojo skaitytoja.
Moteris liko nustebinta gydymo įstaigos darbu, tuo, kad laukiamajame reikia laukti po kelias valandas, dar tiek pat reikia, kol aiškūs tyrimų rezultatai.
„Taip žmogus ir kojas gali pakratyt, kol priims daktarai. Kur žiūri musu valdžia? Kur žiūri ligoninės direktoriai ir sveikatos ministrai dėl tokių dalykų? Medikams vienodai ar tu mirsi, kol tu sulauksi savo eilės. Jei jau reikia eiti į kabinetą ir prašytis, kad priimtų, nes jau „krenti iš kojų”... Iki kokio lygio yra nuvertintas žmogus ir žmogaus sveikata?“ – situacija baisėjosi skaitytoja.
Pirmiausia pagalba tiems, kuriems tikrai reikia
Klaipėdos jūrininkų ligoninės ligonių priėmimo–skubiosios pagalbos skyriaus vedėja Vilija Ežerskytė tv3.lt tvirtino, kad priimamajame nuolatos dirba 1–2 gydytojai, 4–5 slaugytojos ir 2–3 slaugytojų padėjėjai, pagal poreikį, konsultuoti kviečiami gydytojai konsultantai iš stacionaro skyrių.
Klaipėdos jūrininkų ligoninė yra infarktų ir insultų klasterių centras Vakarų Lietuvoje, todėl kasdien teikia kardiologijos, kardiochirurgijos, angiochirurgijos, neurologijos, onkohematologijos, hiperbarinės oksigenacijos, o ketvirtadieniais – dar ir abdominalinės chirurgijos, ginekologijos, nefrologijos, vidaus ligų skubiąją pagalbą. Todėl būtent ketvirtadieniais Klaipėdos jūrininkų ligoninės priimamasis sulaukia daugiausiai pacientų.
Pasak medikės, ketvirtadieniai priimamajame per parą sulaukiama apie 100 pacientų, įprastomis dienomis iki 50 pacientų, per metus skyrius vidutiniškai priima 10,5 tūkst. pacientų. Tačiau, V. Ežerskytės teigimu, mažiausiai dviem trečdaliams jų skubi pagalba nereikalinga – pakaktų planinio vizito pas šeimos gydytoją, ar gydytoją specialistą.
„Ligonių priėmimo-skubiosios pagalbos skyriuje pirmenybė teikiama tiems pacientams, kurių būklė gyvybei yra pavojingiausia. Todėl pacientas, atvykęs dėl savaitę kamuojančių negalavimų turės palaukti, kol pagalba bus suteikta ūmių ligų, tokių kaip infarktas, ar insultas, staigus kraujavimas ir kitų gyvybei itin pavojingų patologijų ištiktiems pacientams. Laukiantiesiems kartais būna nesuprantama, kodėl visi kiti priversti laukti, o prie ką tik atvežto ligonio iškart supuola būrys medikų. Kai kuriais atvejais kiekviena minutė gali kainuoti gyvybę“, – pasakojo V. Ežerskytė.
Ligoninės atstovės tvirtinimu, nepaisant to, kad tenka palaukti, visi pacientai, patekę į Klaipėdos jūrininkų ligoninės Priėmimo ir skubiosios pagalbos skyrių yra apžiūrimi ir ištiriami. Norint išsiaiškinti, kokia reali paciento sveikatos būklė, ar jam tikrai reikalingas stacionarinis gydymas, atliekama daugybė tyrimų, kurių atsakymų taip pat tenka palaukti, kartais – 2–4 valandas.
Pasak V. Ežerskytės, jei tik reikia, iš karto atliekami kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso tyrimai, tačiau tai užtrunka. Laiko užima ir gydytojų specialistų konsultavimas – jie, pasak moters, ne visada gali konsultuoti nedelsiant.
Medikai patiria smurtą
„Žmonės, ypač pacientus palydintys asmenys, visada skuba, niekas nenori laukti, visi nori būti priimti iš karto“, – pasakojo V. Ežerskytė.
Pašnekovė teigė, kad medikai kasdien susiduria su situacijomis, kai žmonės gudrauja – išsikvietę greitąją jie jau būna susidėję daiktus ir susiruošę „pagulėti“ ligoninėje.
„Jie tiki, kad jei greitoji atveš, tada būtinai atsidurs ligoninės lovoje, mat tam turi savo motyvų: nepasitiki šeimos gydytojais, nori, kad apžiūrėtų „geresni specialistai“, nenori registruotis ir laukti konsultacijų bendroje eilėje, tad mano, kad paprasčiau išsikviesti greitąją, nors iš tiesų jam nereikia skubios pagalbos“, – tikino medikė.
V. Ežerskytė pasakojo, jog kartais būna, kad net greitosios darbuotojams sakant, kad žmogus gali gydytis namuose, yra reikalaujama vežti į ligoninę.
„Medikams beveik kasdien tenka atlaikyti ne tik žodžių tiradas, patirti ne tik emocinį, bet ir fizinį smurtą. Nepatenkinti, nesutinkantys su diagnozėmis pacientai mėgsta mėtyti popierius ar apkumščiuoti medikus“, – skaudžiomis patirtimis pasidalijo V. Ežerskytė.
Ligoninės atstovės tvirtinimu, kartais agresyviai elgiasi ir giminaičiai, atvežę senyvo amžiaus artimuosius, nenorėdami pripažinti, kad lėtinės ligos kamuojamam senoliui dažnu atveju reikalinga ne skubi pagalba, o slauga.
Dėkojame! Medžiaga sėkmingai išsiųsta redaktoriui.
Peržiūrėjus, ji bus patalpinta į straipsnį.
