Sophie pasidalijo savo patirtimi, kaip jai pavyko mesti rūkyti. Nors ilgai to nesuprato, ji tik vėliau sužinojo, ką rūkymas padarė jos organizmui, rašo express.co.uk.
Paskaičiavo, kiek surūkydavo kasdien
„Niekada neįsivaizdavau, kad būdama trisdešimties metų turėsiu kovoti su priklausomybe nuo nikotino. Nebuvau didelė rūkalė – tai buvo įprotis, kurį pasigavau universitete ir taip pat greitai mečiau.
Vis tik pasirodė, kad „veipinimas“ yra visai kas kita. Paaiškėjo, kad per savaitę surūkydavau 100 cigarečių to nesuprasdama.
Kaip ir bet kuri priklausomybė, šis įprotis mane užvaldė – iš pradžių tai buvo tik keli įtraukimai vakarais su draugais ar po vakarienės. Ilgainiui tapau prisirišusi prie vienkartinių cigarečių, be jų negalėdavau išeiti iš namų.
Netrukus nuobodulys tapo pasiteisinimu rūkyti. Nelaukdama, kol tai suvokiau, „veipindavau“ nuo aušros iki sutemų: namuose, prie darbo stalo, žiūrėdama televizorių, netgi lovoje.
Atrodė nekenksminga, kol pasireiškė šalutinis poveikis: nuolatinis burnos džiūvimas, galvos skausmas, dusulys ir „smegenų rūkas“. Žinojau, kad laikas mesti, bet nežinojau, kaip.
Vienkartinė cigaretė, kurią galima įsigyti dešimčių skirtingų vaisių skonių, prilygsta maždaug 20 cigarečių. Taip yra todėl, kad jame yra 20 mg nikotino.
Blogiausiu metu per savaitę surūkydavau penkias. Tai reiškia, kad į organizmą įkvėpdavau 100 mg nikotino, arba 100 cigarečių ekvivalentą.
Tačiau didžiausias Jungtinėje Karalystėje leidžiamas nikotino kiekis šiuose prietaisuose yra 40 mg nikotino, kuris pasiekiamas per 500 ar 600 įtraukimų“, – dalijosi Sophie.
Atskleidė, kaip metė rūkyti
NHS pareiškė, kad nors elektroninių cigarečių rūkymas yra mažiau kenksmingas nei tradicinis rūkymas, jis neapsieina be rizikos.
Ilgalaikis elektroninių cigarečių poveikis vis dar neaiškus, tačiau tai siejama su plaučių pažeidimu, sukeliančiu uždegimą ir audinių pažeidimą, dėl kurio gali atsirasti lėtinis kosulys, dusulys ir kitos kvėpavimo takų problemos.
NHS taip pat įspėja apie papildomą šalutinį poveikį, pavyzdžiui, burnos ir gerklės džiūvimą, dirginimą, galvos skausmą ir svaigimą. Nikotinas, pagrindinė elektroninių cigarečių sudedamoji dalis, yra priklausomybę kelianti medžiaga, kuri gali sukelti abstinencijos simptomus bandant mesti rūkyti.
Be to, elektroninės cigaretės kelia didelę grėsmę aplinkai, nes jų sudėtyje yra plastiko, vario, gumos ir ličio jonų baterijos, kurių suirimas gali užtrukti dešimtmečius.
N„epaisant daugybės bandymų mesti rūkyti, įskaitant laipsnišką vartojimo mažinimą, kramtomosios gumos kramtymą ir palikimą prie lauko durų, vis tiek prie jos sugrįždavau.
Pateisindavau primindama sau, kad bent jau nerūkau įprastų cigarečių, bet giliai širdyje žinojau, kad vis dar esu priklausoma.
Vieną dieną man į rankas pakliuvo knyga, kuri pakeitė mano požiūrį: Annos Lembke, Stanfordo universiteto psichiatrės ir priklausomybės ligų specialistės, knygą „Dopamino tauta“.
Nors jos kompetencija – opioidų krizė JAV, ji gilinasi į įvairias priklausomybės formas – nuo apsipirkimo ir maisto iki socialinės žiniasklaidos ir sekso. Dr. A. Lembke teigia, kad priklausomybė susijusi ne tik su pačia medžiaga, bet ir su smegenų atlygio sistema.
Nikotinas priverčia greitai išsiskleisti dopaminą, suteikiantį trumpalaikį malonumo jausmą. Iš pradžių nikotinas suteikia malonų pojūtį, tačiau jam išnykus, apima nerimo, dirglumo jausmas.
Šį užburtą ratą skatina vis dažnesnis poreikis vartoti, kad jaustumėtės „įprastai“, nes nikotinas keičia smegenų grandines, svarbias mokymuisi, reakcijai į stresą ir savikontrolei, todėl mesti rūkyti tampa beveik neįmanoma.
Lūžio taškas man buvo suvokimas, kad mano nepaliaujamas malonumo ieškojimas bevertis. Perskaičius šią knygą, mano mąstysena labai pasikeitė, todėl galėjau visiškai atsisakyti „veipinimo“.
Pirmosios 48 valandos po atsisakymo buvo košmariškos: dopamino potraukis didėjo, atsirado nuovargis, jaučiausi irzli ir emociškai išsekusi, net troškau užsigerti savo brangiausio sultingo persikų skonio skysčio.
Tačiau maždaug penktą dieną įvyko pokytis – protinis rūkas išsisklaidė, energijos lygis atsistatė, ir aš pripažinau, kad daugelį metų buvau įstrigęs nikotino migloje.
Mesti rūkyti nebuvo pasivaikščiojimas parke, tačiau priklausomybės mechanizmo suvokimas pasirodė esąs labai svarbus. Supratau tikrąją savo įpročio prigimtį – trumpalaikio malonumo kilpą, po kurios seka kančia – ir tai pakeitė mano požiūrį į visus perteklinius dalykus, įskaitant alkoholį ir cukrų“, – kaip pavyko mesti rūkyti atskleidė ji.
Kaip mesti rūkyti?
Dabar, jjau mėnuo, kaip Sophie nevartoju svaigalų. Štai keletas svarbiausių „Dopamino tautos“ įžvalgų, kurios paskatino šį pokytį:
1. Sumažinkite pagundų skaičių
Dr. A. Lembke pataria pašalinti dirgiklius, kurie skatina priklausomybę sukeliantį elgesį. Sophie tai reiškė, kad turėjau išmesti visas elektronines cigaretes ir vengti vietų, kuriose anksčiau rūkiau.
2. Dorokitės su diskomfortu kitais būdais
Užuot griebusis elektroninės cigaretės, kai jausdavo nerimą, ji privertė save dorotis su šiuo jausmu kitais būdais.
Ji giliai kvėpuodavo, eidavo pasivaikščioti, gerdavo vandenį arba suvalgydavo ką nors skanaus, kad užkirstų kelią norui rūkyti. Iš pradžių buvo sunku, bet palaipsniui potraukis mažėjo.
3. Susilaikykite
Pasak dr. A. Lembke, susilaikymas nuo priklausomybę sukeliančios medžiagos gali iš naujo sureguliuoti smegenų atlygio sistemą ir leisti patirti malonumą iš paprastesnių dalykų.
Sophie pasirinko mesti rūkyti drastiškai – jokių nikotino pakaitalų, jokio laipsniško mažinimo. Tiesiog visiškai metė rūkymą ir neieškojo jam alternatyvų.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
