Išvydę pirmąją nuotrauką turbūt pagalvojote, jog mes eilinį kartą suklydome, nes ten juk stovi Zaporožietis. Iš dalies jūs teisūs, nes iš tikro tai yra „ZAZ 965". Tačiau ar žinojote, jog nuo pat projekto pradžios šis automobilis turėjo turėti „Moskvich 444" vardą?
Pakankamai kompaktiškų ir keistų formų sedanas ( niekas tais laikais jo hečbeku nevadino ), daugeliui Sovietų Sąjungoje tapo pirmuoju automobiliu. Šiandien pažvelgsime į šio tautos automobilio istoriją, kurioje matyti ne tik Rusijos, bet ir Italijos inžinieriai, kurie kurdami šį automobilį naudojo Vokiečių ir Prancūzų automobilių gamintojų komponentus.
Prasidėjus šeštam dešimtmečiui, Sovietų Sąjungos valdžia pradėjo galvoti apie automobilį arba motociklą, kuris būtų skirtas platesniam žmonių ratui. Kadangi tuo metu Vakarų Europoje beprotiškai populiarūs buvo tokio tipo automobiliai, Kremliuje sėdinti valdžia nenorėjo atsilikti.
1954 metais, Sovietų Sąjungos valdžia pasikvietė „Fiat" kompanijos vadovus, jog galėtų aptarti bendradarbiavimo galimybes. Tuometinės sąjungos vadovai nenorėjo išleisti daug pinigų automobilio kūrimui, todėl pats paprasčiausias būdas yra nukopijuoti automobilį. Pagal pirminį planą, tautos automobiliu turėjo tapti „Fiat 600" klonas. Susitikę su keliais aukštas pareigas einančiais pareigūnais iš „Fiat", žalioji šviesa buvo uždegta inžinieriams iš „Moskvich" gamyklos.
1957 metais projekto vadovu buvo paskirtas Nikolajus Strokinas, kuris tikrąją ta žodžio prasme buvo įsimylėjęs mažąjį itališką automobilį. Pirmasis prototipas buvo pristatytas kelių mėnesių bėgyje, 1957 metų spalio mėnesį. Automobilis buvo labai panašus į savo donorą ir turėjo motociklo variklį, kuris užtikrino neblogas technines charakteristikas pakankamai lengvam automobiliui.
Automobilis nuo savo giminaičio iš Italijos skyrėsi padangų dyžiu, kėbulo linijomis, važiuokle ir pavarų dėže. „Moskvich" inžinieriai turėjo atsisakyti detalių, kurios buvo pagamintos iš plieno. Kodėl? Garsioji tautos respublika tiesiog tuo metu negalėjo sau leisti gaminti taip technologiškai pažengusių ir brangių pavarų dėžių tautos automobiliui.
Kol automobilis buvo ruošiamas serijinei gamybai, Kremliuje sėdinti valdžia gavo netikėtą pranešimą, jog „Moskvich" gamykloje nėra vietos surinkti šį mažąjį automobilį. Gamykloje esantis konvejeris tiesiog nepajėgtų aptarnauti dar vieno automobilio, nes tuo metu „Moskvich" gamykloje buvo pats darbymetis. Šios markės gamykloje tuo metu buvo surenkami net keli įvairaus tipo automobiliai : „410", „402", „423" ir t.t.
Sovietų Sąjungos valdžia nieko nelaukė ir paprašė „Moskvich" dirbančių inžinierių parengti automobilį serijinei gamybai iki galo. Kol valdžia ieškojo naujos vietos automobiliui, atsirado dar viena bėda, kurią inžinieriai įvardino kaip kritinę. Daugelis teigė, jog keliasdešimt arklio galių išvystantis motoras yra labai nepatikimas. Todėl buvo siūloma ieškotis kito agregato, kuris būtų ne tik patikimesnis, bet ir techniškai pranašesnis.
Kaip manote ką Rusijos inžinieriai padarė? Jie pasakė valdžiai, jog per rekordiškai greitą laiką sukurs visiškai naują variklį, kuris prilygs vakaruose esantiems analogams. Iš tikro jie taip ir padarė. Variklis buvo pristatytas per rekordiškai greitą laiką, techninės charakteristikos buvo ne ką blogesnės už vakarietiškus automobilis, tačiau... Tai buvo paprasta „Volkswagen Beetle" variklio kopija.
Naujai sumontuotas variklis nustebino ne vieną valdžios atstovą, kurie „Moskvich" turėjo gerų naujienų. Kremliuje sėdinti vadovybė nusprendė šio automobilio gamybą perkelti į Ukrainą. Vis dėlto tai nebuvo vienintelis pakeitimas. „Moskvich" vardas ir ženkliukas pranyko, o automobilis gavo „ZAZ 965" vardą. Inžinieriai kūrę šį modelį taip pat buvo perkelti į Ukrainą, kurioje toliau tęsė tautos automobilio kūrimo procesą.
Laikui bėgant, pasirodė kelios atnaujintos modifikacijos ir net gi antroji modelio karta, kuri buvo „NSU Prinz" kopija. Tačiau dėl geležinės uždangos niekas dėl to nesuko galvos. Tą puikiai įrodo parduotų automobilių skaičius. Nuo 1960 iki 1994 metų, „ZAZ" pardavė daugiau negu 3,2 milijono šio modelio vienetų.
Išvydę pirmąją nuotrauką turbūt pagalvojote, jog mes eilinį kartą suklydome, nes ten juk stovi Zaporožietis. Iš dalies jūs teisūs, nes iš tikro tai yra „ZAZ 965". Tačiau ar žinojote, jog nuo pat projekto pradžios šis automobilis turėjo turėti „Moskvich 444" vardą?
Pakankamai kompaktiškų ir keistų formų sedanas ( niekas tais laikais jo hečbeku nevadino ), daugeliui Sovietų Sąjungoje tapo pirmuoju automobiliu. Šiandien pažvelgsime į šio tautos automobilio istoriją, kurioje matyti ne tik Rusijos, bet ir Italijos inžinieriai, kurie kurdami šį automobilį naudojo Vokiečių ir Prancūzų automobilių gamintojų komponentus.
Prasidėjus šeštam dešimtmečiui, Sovietų Sąjungos valdžia pradėjo galvoti apie automobilį arba motociklą, kuris būtų skirtas platesniam žmonių ratui. Kadangi tuo metu Vakarų Europoje beprotiškai populiarūs buvo tokio tipo automobiliai, Kremliuje sėdinti valdžia nenorėjo atsilikti.
1954 metais, Sovietų Sąjungos valdžia pasikvietė „Fiat" kompanijos vadovus, jog galėtų aptarti bendradarbiavimo galimybes. Tuometinės sąjungos vadovai nenorėjo išleisti daug pinigų automobilio kūrimui, todėl pats paprasčiausias būdas yra nukopijuoti automobilį. Pagal pirminį planą, tautos automobiliu turėjo tapti „Fiat 600" klonas. Susitikę su keliais aukštas pareigas einančiais pareigūnais iš „Fiat", žalioji šviesa buvo uždegta inžinieriams iš „Moskvich" gamyklos.
1957 metais projekto vadovu buvo paskirtas Nikolajus Strokinas, kuris tikrąją ta žodžio prasme buvo įsimylėjęs mažąjį itališką automobilį. Pirmasis prototipas buvo pristatytas kelių mėnesių bėgyje, 1957 metų spalio mėnesį. Automobilis buvo labai panašus į savo donorą ir turėjo motociklo variklį, kuris užtikrino neblogas technines charakteristikas pakankamai lengvam automobiliui.
Automobilis nuo savo giminaičio iš Italijos skyrėsi padangų dyžiu, kėbulo linijomis, važiuokle ir pavarų dėže. „Moskvich" inžinieriai turėjo atsisakyti detalių, kurios buvo pagamintos iš plieno. Kodėl? Garsioji tautos respublika tiesiog tuo metu negalėjo sau leisti gaminti taip technologiškai pažengusių ir brangių pavarų dėžių tautos automobiliui.
Kol automobilis buvo ruošiamas serijinei gamybai, Kremliuje sėdinti valdžia gavo netikėtą pranešimą, jog „Moskvich" gamykloje nėra vietos surinkti šį mažąjį automobilį. Gamykloje esantis konvejeris tiesiog nepajėgtų aptarnauti dar vieno automobilio, nes tuo metu „Moskvich" gamykloje buvo pats darbymetis. Šios markės gamykloje tuo metu buvo surenkami net keli įvairaus tipo automobiliai : „410", „402", „423" ir t.t.
Sovietų Sąjungos valdžia nieko nelaukė ir paprašė „Moskvich" dirbančių inžinierių parengti automobilį serijinei gamybai iki galo. Kol valdžia ieškojo naujos vietos automobiliui, atsirado dar viena bėda, kurią inžinieriai įvardino kaip kritinę. Daugelis teigė, jog keliasdešimt arklio galių išvystantis motoras yra labai nepatikimas. Todėl buvo siūloma ieškotis kito agregato, kuris būtų ne tik patikimesnis, bet ir techniškai pranašesnis.
Kaip manote ką Rusijos inžinieriai padarė? Jie pasakė valdžiai, jog per rekordiškai greitą laiką sukurs visiškai naują variklį, kuris prilygs vakaruose esantiems analogams. Iš tikro jie taip ir padarė. Variklis buvo pristatytas per rekordiškai greitą laiką, techninės charakteristikos buvo ne ką blogesnės už vakarietiškus automobilis, tačiau... Tai buvo paprasta „Volkswagen Beetle" variklio kopija.
Naujai sumontuotas variklis nustebino ne vieną valdžios atstovą, kurie „Moskvich" turėjo gerų naujienų. Kremliuje sėdinti vadovybė nusprendė šio automobilio gamybą perkelti į Ukrainą. Vis dėlto tai nebuvo vienintelis pakeitimas. „Moskvich" vardas ir ženkliukas pranyko, o automobilis gavo „ZAZ 965" vardą. Inžinieriai kūrę šį modelį taip pat buvo perkelti į Ukrainą, kurioje toliau tęsė tautos automobilio kūrimo procesą.
Laikui bėgant, pasirodė kelios atnaujintos modifikacijos ir net gi antroji modelio karta, kuri buvo „NSU Prinz" kopija. Tačiau dėl geležinės uždangos niekas dėl to nesuko galvos. Tą puikiai įrodo parduotų automobilių skaičius. Nuo 1960 iki 1994 metų, „ZAZ" pardavė daugiau negu 3,2 milijono šio modelio vienetų.
