„Kad grįžtume prie formulės peržiūros ir pasižiūrėtume, ar galėtume pasitelkti daugiau teisingumo visuose pensijų dydžių dalyse“, – LRT radijui penktadienį sakė M. Navickienė.
„Mums reikia dar kartą šioje situacijoje, kurioje esame, kai pensijos tikrai auga ir 10, ir 12 proc. per metus, pasižiūrėti, ar negalime rasti kažkokių taiklesnių sprendimų atliepti tuos netolygumus“, – pridūrė ministrė.
M. Navickienė anksčiau gegužę Seime yra sakiusi, kad žmogaus darbo stažo įtaka pensijos individualiai daliai turėtų būti didesnė.
Pensijų gavėjams, gaunantiems mažiausias pensijas, mokamos pensijų priemokos. Jei žmogus turi būtinąjį stažą, visų jo gaunamų pensijų suma negali būti mažesnė nei minimalių vartojimo poreikių dydis. 2023 metais jis siekė 354 eurus, o 2024 metais padidėjo iki 446 eurų.
Dabar pensiją sudaro dvi dalys – bazinė, priklausanti ir nuo stažo, ir nuo kitų dalykų, ir individuali – nuo žmogus per darbo metus sumokėtų mokesčių dydžio.
Šiuo metu vidutinė senatvės pensija sudaro 44 proc. šalies darbo užmokesčio vidurkio „į rankas“, o su būtinuoju stažu – 47 proc.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija skelbia, kad vidutinė pensija 2025 metais sudarys 48 proc. vidutinio darbo užmokesčio (VDU), 2026 metais – 51 proc., 2027 metais – 53 proc., o su stažu jau 2025 metais ji viršys VDU (51 proc.), o 2026 ir 2027 metais šis santykis pasieks atitinkamai 55 proc. ir 58 proc.
