1902 metais Monake apsilankiusią rašytoją Willa Cather stebino siurrealistinis nykštukinės valstybės fasadas. „Nuolatos lydi jausmas, tarsi aplink nėra nieko tikro, jūra pernelyg mėlyna, o kazino baltas tarsi tuščias kartono lapas“, - stebėjosi W. Cather.
Prabėgo 110 metų, tačiau Monake mažai kas tepasikeitė. Jūra teberaibuliuoja nuostabiai, o Belle epoque kazino stovi ten pat kur ir stovėjo atidarymo dieną 1863 metais, rašo „The Financial Times“.
Monakas (nuotr. Forbes.com) (nuotr. Gamintojo)
Monakas nepanašus į jokią kitą pasaulio valstybę. Vos dviejų kvadratinių kilometrų valstybė savo dydžiu nusileidžia net Niujorko centriniam parkui, tačiau nuo pat tos akimirkos kuomet Monako princas Charlesas II nutarė papildyti savo iždą ir leido užsieniečiams lošti iš didelių sumų, šalis tapo turtuolių ir įžymybių traukos centru.
Net ir šiandien Monake gimę asmenys negali dalyvauti lošimuose. Tai reiškia, kad 7,6 tūkst. gyventojų (iš viso šalyje gyvena 35 tūkst. žmonių) neturi teisės peržengti kazino slenksčio.
Kunigaikštystės gyventojai džiaugsmingai pripažįsta monarcho valdžią ir nesiskundžia gyvenimu ypatingoje santvarkoje. Monaką ta pati šeima valdo nuo XIII amžiaus, tad tarp Viduržemio jūros ir Prancūzijos Alpių įsprausta valstybė mėgaujasi stabilumu.
„Societe des Bains de Mer“ pardavimų ir rinkodaros vadybininkas Axelas Hoppenotas sako, kad Monakas pagal pirminį užmanymą turėjo tapti viena didžiule scena, kurioje turtingieji gali mėgautis švelniu klimatu ir nuliniu pajamų mokesčio tarifu. A. Hoppenotas neketina slapukauti ir atskleidžia kortas, nors bendrovė, kurioje jis dirba faktiškai valdo visus Monako viešbučius ir pasilinksminimų vietas.
Manakas (nuotr. SCANPIX)
Per metus kunigaikštystę aplanko 7 mln. svečių, kurie tampa prabangaus teatro žiūrovais.
„Mes parduodame vaidinimą ir jūs esate to vaidinimo dalis“, - sako Monako turizmo departamento vadovas Guillaume Rose.
Siekdamas išsaugoti savo šlovę Monakas yra priverstas siūlyti pramogas, kurios būna prieinamos tik didžiausių pasaulio miestų gyventojams. Kunigaikštystė didžiuojasi savo filharmoniniu orkestru, operos rūmais ir visuotinai pripažintu baletu.
Tačiau Monakas neketina tapti vien tik tradicijų puoselėtoju. Kunigaikštystė aktyviai skatina kultūrines inovacijas, rengia festivalius ir pritraukia pasaulinio garso žvaigždes. Vis dėlto pastangų negana, nes kol kas meno kritikų akyse Monakas tebėra mokesčių vengėjų rojus.
Princo Alberto II tėvas, princas Rainieris, sumanė paversti Monaką finansų centru. Finansai ir verslo paslaugos sudaro trečdalį šalies BVP. Tuo tarpu turizmas atneša penktadalį pajamų. Tačiau pasaulinė krizė aptalžė Monako finansų institucijas, todėl turizmo svarba pastaraisiais metais išaugo, o finansų sektorius 2009 metais sumenko perpus.
Monte Karle (Monakas) Wikimedia commons nuotr. (nuotr. Gamintojo)
Princas Albertas stengėsi pakeisti tarptautinį požiūrį į šalį. Kunigaikštystės vadovui pavyko sudaryti pakankamai daug dvišalių sutarčių, kurios pagerino šalies reputaciją. Monakas buvo pašalintas iš juodojo sąrašo į kurį patenka valstybės dėl mokesčių rojaus statuso, vengiančios bendradarbiauti su tarptautine bendruomene. Be to, princas skatino investicijas į aplinkosaugą ir mediciną, vildamasis, kad ateityje šie sektoriai atneš papildomų pajamų.
Pernai princas surengė pasakiškas vestuves ir vedė buvusią plaukikę Charlene Wittstock. Renginys sulaukė dėmesio ir pritraukė į šalį jaunesnės kartos atstovų. Jaunimas iš naujo atranda aukštos kokybės mokslo ir sveikatos apsaugos sistemą.
Monakas garsėja saugumu. Stebėjimo kameros filmuoja kiekvieną gatvę ir skersgatvį, o pagal policijos pareigūnų, tenkančių vienam gyventojui, skaičių šalis užima pirmą vietą pasaulyje.
1956 metais Princo Rainiero ir Holivudo žvaigždės Grace Kelly vedybos tapo kunigaikštystės reputacijos kūrimo epogėjumi. Nuo to meto žodžiai Monakas ir prabanga tapo neatskiriami.
Pastaraisiais metais pūstelėjo pokyčių vėjai. Monako rafinuotumas kinta, prabanga tampa demokratiškesnė, tačiau išskirtinumas niekur nedingsta. Viešbučio „Monte Carlo Bay“ vadovas sako, kad šiandien negalima aklai kopijuoti princo Rainiero laikų dvasios, nes užaugo nauja karta, kuri gyvena kitomis vertybėmis ir menkai teišmano apie prabėgusią epochą.
Monakas stengiasi pritraukti ne tik jaunimą ir kartais šios pastangos sulaukia kontraversiškų vertinimų. Milijardierių jachtos prišvartuotos mažame, bet jaukiame Monako uoste senokai tapo neatskiriama peizažo dalimi, tačiau neseniai valdžia nutarė į uostą įsileisti ir kruizinius laivus. Pastarųjų keleiviai tarsi užkariautojų ordos kiekvieną rytą atakuoja mažytę kunigaikštystę. Kai kurie vietiniai skundžiasi esą šlepetes mūvintys turistai griauna prabangią Monako reputaciją.
G. Rose sako, kad šiuo klausmiu sunku ką nors pakeisti, anot jo, net ir uždraudus kruizinius laivus sienos liks atviros.
Tačiau skundžiasi ne visi. Turtistus aptarnaujantys verslininkai sako, kad kruizinių laivų keliautojai nori pasimėgauti Monako dvasia, todėl negaili pinigų vietos restoranuose. Tačiau turistų gausa griauna aukštos kokybės aptarnavimo kultūrą. Svečiai ir vietos gyventojai skundžiasi, kad nebeliko geraširdiškumo dvasios ir aptarnavimas tampa konvejerinis.
Valdžios atstovai ketina pasistengti, kad aukščiausios klasės viešbučiai bei restoranai elgtųsi atsakingai ir nesumanytų vidutinio lygio paslaugų apmokestinti neadekvačiai brangiai.
„Paslaugos tebėra itin aukšto lygio, tačiau tai, kas toleruotina Nicoje, Monake gali būti palaikyta įžūlumu“, - sako G. Rose.
Monakas stengiasi pritraukti lankytojų iš naujų rinkų. Rytų Europa ir Azija atveria plačias galimybes. Kunigaikštystė nori prisitaikyti prie šių regionų gyventojų poreikių. Kol kas kinietiška virtuvė nekelia grėsmės tradicinimas europiečių patiekalams. Monake veikia vos keli rytiečių restoranai.
G. Rose tvirtina, kad vietos gyventojai mokosi kiniečių kalbos ir Azijos papročių. Šios pastangos atsipirks, jeigu Pekino elitas susidomės Viduržemio jūros perlu.
Šiuo metu Monakas susiduria su dar viena žemiška problema – ribotu šalies plotu. Netrukus princas Albertas priims sprendimą dėl brangaus projekto, kurio metu bus bandoma atkovoti iš jūros dalį sausumos. Bėda ta, kad ši intervencija gali suniokoti tradiciniu tapusį kraštovaizdį. Projekto metu aptarnavimo verslas patirs milžiniškus nuostolius, tačiau ilgainiui pokyčiai būtų naudingi visai šaliai.
„Monakas yra itin mažas, jame nuolatos vyksta statybos, tad turime jaudintis ne dėl naujo projekto, bet bijoti tos dienos, kuomet iš šalies išvyks paskutinis statybininkas“, - sako šalies pirmasis ministras Michelas Rogeris.
Naktinis (nuotr. SCANPIX)
Monako Kunigaikštystė ("Scanpix" nuotr.) (nuotr. Balsas.lt)
