Dalis BNS pašnekovų sutiko, kad mažėjant gyventojų regionuose mokyklų tinklo optimizavimas yra būtinybė, kiti teigė, jog pertvarka leis taupyti lėšas, bet vargu, ar bus lemiamas faktorius siekiant geresnės ugdymo kokybės.
ŠMSM siūlo palaipsniui naikinti jungiamąsias bei mažas klases mokyklose. Savivaldybių tarybos savo mokyklų tinklo pertvarkas būtų įpareigotos atlikti pavasarį, Vyriausybei galutinai apsisprendus dėl visų sistemos pertvarkos detalių.
Profesinės sąjungos: ugdymo kokybei svarbūs kiti faktoriai
Lietuvos švietimo ir mokslo profesinės sąjungos pirmininko pavaduotojas Audrius Jurgelevičius laikosi pozicijos, kad ministerijos planai leis sutaupyti, tačiau nelems geresnės ugdymo kokybės.
„Kada ieško, kodėl Lietuvos švietimo sistema blogai funkcionuoja, niekas negali pasakyt, ir dabar rado priežastį – jungtinės klasės. Jei tai priežastis, tada lai naikina, bet aš manau, jog nėra argumentų, kad padidinus mokyklas, mokinių skaičių klasėse pagerės ugdymas. Jokių racionalių argumentų nėra, todėl žiūrim į tai kaip į ekonominį žingsnį“, – BNS sakė A. Jurgelevičius.
Anot jo, jungtinių klasių naikinimas reiškia dalies mokyklų uždarymą, tačiau trūkstant mokytojų jų situacija dėl tokių sprendimų neturėtų pablogėti.
„Jei prieš penkerius metus būtų buvę galima kalbėti apie dramatiškas pasekmes, dabar – ne, nes prieš penkerius metus mokytojų netrūko, o dabar yra trūkumas. (...) Manau, kad mokytojų bendruomenei tai neatsilieps niekaip, tiesiog valstybei šiek tiek sumažės galvos skausmas dėl mokyklų išlaikymo“, – kalbėjo A. Jurgelevičius.
Švietimo ir mokslo profesinė sąjungos „Solidarumas“ pirmininkė Aldona Kindurienė pažymi, kad siekiant geresnių rezultatų visų pirma reikia į mokyklas pritraukti jaunų ir gerai parengtų mokytojų ir tai turėtų būti prioritetas.
Ji sakė, kad „tinklo optimizacija yra būtinas dalykas“, tačiau sprendimai turi būti priimti atsakingai įvertinus situaciją, dalyvaujant profesinės sąjungos atstovams.
„Reikia labai atsargiai ir labai atsakingai žiūrėti į mokyklos likimą. Kolektyvinėje sutartyje, kuri pasirašyta kitiems metams, įrašytas punktas, kad profesinės sąjungos atstovas turėtų dalyvauti sprendžiant mokyklos vienoj ar kitoj savivaldybėj likimą. Savivaldybė daugiau žiūri į finansinę pusę, o patys mokytojai mato žymiai plačiau: ir mokytojus, ir vaikus, ir kaip tie mokiniai mokomi, kokia ugdymo kokybė“, – BNS sakė A. Kindurienė.
Anot jos, profesinės sąjungos stebės situaciją, kad mokytojai „neatsidurtų kažkur pakrašty, kai lieka visai be darbo“, o tinklo optimizavimas savaime nėra didžiausias tikslas gerinant ugdymo kokybę.
„Mes į pirmą vietą statome tai, kad mokytojų gretose stipriai trūksta jaunų ir puikiai paruoštų mokytojų“, – reziumavo profesinės sąjungos vadovė.
Savivalda: pertvarka jau vyksta
Savivaldybių vadovai sako, kad mokyklų tinklo pertvarka vykdoma, bet priimant sprendimus reikia įvertinti ir konkrečią situaciją.
„Darysim analizę, kur kas yra blogai ar gerai. Šiaip savo tinklą šiam momentui mes esame sutvarkę, neturime mažų mokyklų, jos paverstos padaliniais, bet jungtinių klasių turime“, – BNS sakė Ignalinos rajono meras Justas Rasikas.
Pasak jo, pasienio savivaldybėse yra mokinių, kuriems jau šiuo metu toli važiuoti iki artimiausios mokyklos, o nusprendus naikinti mažas mokyklas atstumas dar padidėtų.
„Šiandien buvo paminėti 30 kilometrų, reikia pažiūrėti, kur vaikai gyvena, nes jei vaikas gyvena visiškai ties pasienio riba, jam jau dabar 15 kilometrų iki mokyklos, o reikėtų važiuoti dar papildomai. Pasiekiamumas yra tam tikra problema, mes esame pasienio savivaldybė su mažu tankiu gyventojų, yra tam tikros problemos“, – kalbėjo meras.
„Aš nesakau, kad jungtinės klasės yra gėris, bet aš privalau atsižvelgti į tėvų pageidavimus, kurie prašo – būkit žmonės, išlaikykit kuo arčiau įstaigas, ir tėvus, kurie leidžia vaikus į tokius padalinius, tenkina ugdymo kokybė“, – teigė Ignalinos rajono vadovas.
Kupiškio rajono savivaldybės meras Dainius Bardauskas patvirtino, kad savivaldybėje vis dar yra jungtinių klasių, nors tinklas ir tvarkomas.
„Ta pertvarka pas mus tikrai vyksta, mažesnės mokyklėlės, kuriose mažėja mokinukų skaičius, verčiamos skyriais. Man atrodo, pats gyvenimas diktuoja tai. Kiekvienais metais mes stengiamės koja į koją žengti (su ministerijos planais), apie jungtinių klasių mažinimą kalbama nebe pirmos valdžios, tokie dalykai ne perkūnas iš giedro dangaus“, – kalbėjo D. Bardauskas.
Meras teigė, kad tokie sprendimai neišvengiami, mažėjant gyventojų ir jiems senstant, nors bendruomenės paprastai pasisako prieš ugdymo įstaigų pertvarkas.
Jungtinėse klasėse – per 3,7 tūkst. vaikų
Švietimo, mokslo ir sporto ministerija trečiadienį paskelbė planus palaipsniui naikinti jungiamąsias bei mažas klases mokyklose.
Jau nuo kitų metų jungti būtų leidžiama tik pradinukų ir ne po daugiau nei dvi gretimas (pvz., pirmokus ir antrokus) klases, taip pat būtų jungiamos mokyklos, kuriose mokosi mažiau nei 60 moksleivių.
Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5–8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9–10 klasės nejungiamos, o III ir IV gimnazinėse klasėse gali būti viena maža 12 moksleivių klasė.
Tuo metu dviem vyriausioms gimnazinėms klasėms 2022–2023 mokslo metais būtų taikomos rekomendacijos, jog bendrai III-iose ar IV-osiose klasėse būtų ne mažiau nei 21 mokinys (šiuo metu leidžiama ne mažiau nei 12).
Tam tikros išimtys būtų taikomos tautinių mažumų ir nevalstybinėms mokykloms, vienintelėms gimnazijoms savivaldybėje ar bent 30 kilometrų nuo kitų įstaigų nutolusioms mokykloms.
ŠMSM duomenimis, jungtinėse klasėse šalyje mokosi per 3,7 tūkst. vaikų, iš jų – per 2,4 tūkst. pradinukų (beveik 250 klasių komplektų) ir beveik 1,3 tūkst. 5-8 klasių moksleivių (per 120 komplektų), tokios klasės egzistuoja daugiau nei 50-yje Lietuvos savivaldybių. Pasak ministerijos, abiturientų pasiekimai yra prastesni būtent mažesnėse, regionų mokyklose.
Daugiausia moksleivių jungtinėse klasėse yra Biržų, Alytaus, Ignalinos, Kupiškio rajonų, Rietavo ir Kalvarijos savivaldybėse. Visai jungtinių klasių neturi Alytaus rajono ir miesto, Birštono, Neringos, Palangos, Raseinių rajono, Šiaulių miesto ir Visagino savivaldybės.
Ministerija mokyklų stiprinimui, pavėžėjimui kitų metų biudžete papildomai suplanavusi 13 mln. eurų, per trejus metus tam ketinama skirti 49 mln. eurų.
