Švietimo, mokslo ir sporto ministerija Vyriausybei teiks mokyklų, vykdančių formaliojo švietimo programas, tinklo kūrimo pakeitimus. Tarp jų numatoma, kad 5–8 klasėse nebeliks jungtinių klasių, taip pat bus pertvarkomos mokyklos, kuriose mokosi mažiau nei 60 mokinių. Projektą Vyriausybei ketinama teikti šios savaitės pabaigoje, tačiau jis tebėra derinamas.
„Neturėtų būti klasių, kur viename suole sėdi penktokas kartu su aštuntoku, ir sėdi ne dėl geresnės kokybės, o dėl administracinių priežasčių. Neturėtų būti ir tokių situacijų, kuomet III ar IV gimnazijos klasės mokinys neturi galimybių aukščiausiu lygiu mokytis biologijos ar fizikos ir ruoštis stojamiesiems egzaminams, nes nesusidaro grupė ar mokytojui etatas“, – žurnalistams trečiadienį sakė švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė.
Pasak švietimo, mokslo ir sporto viceministro Ramūno Skaudžiaus, jungtinėse klasėse Lietuvoje šiuo metu mokosi per 3700 mokinių, taip pat fiksuojami ryškūs skirtumai tarp moksleivių pasiekimų miestuose ir kaimuose. Be to, mažose mokyklose, kur nėra užtektino skaičiaus mokinių, mokytojai priversti dirbti mažesniu nei pilnu etatu.
„Jei mokykloje yra iki 100 mokinių, tuomet vidutinis mokytojo etatas yra mažesnis nei 0,7. Tik pasiekus 600 mokinių ir daugiau vidutinis etatas yra 0,9 ir daugiau. Reiškia, tik tokiu būdu sudaromos sąlygos mokytojui gauti orų atlyginimą“, – sakė viceministras.
Ministerija siūlo, kad nuo kitų mokslo metų 5–8 klasėse nebūtų galima kurti jungtinių klasių, jos būtų galimos tik po dvi gretimas klases pradiniame ugdyme, 1–4 klasėse. Taip pat numatomi finansavimo pokyčiai.
„Šiuo atveju ta galimybė jungti po dvi klases [pradinėse klasėse] išlieka, bet nesujungti, kaip dabar yra, kai nuo 1 iki 4 klasės visi vaikai sėdi vienoje klasėje. Tokios galimybės nėra“, – patikslino ministrė.
Šiuo metu leidžiama jungti iki keturių pradinukų klasių, 5–8 klasėse galima jungti dvi gretimas klases, 9–10 klasės nejungiamos, o III ir IV gimnazinės klasės gali būti jungiamos kaip viena maža klasė.
Taip pat numatoma, kad nepilnos klasės, kuriose yra mažiau kaip 8 mokiniai, nebūtų finansuojamos iš valstybės biudžeto, taikant tam tikras išimtis tautinių mažumų mokykloms ir nekeičiant nevalstybinių mokyklų finansavimo tvarkos.
Šiuo metu mažiausias galimas moksleivių skaičius III, IV gimnazijos klasėse – 12. Nuo 2022–2023 metų ministerija rekomenduos, kad III gimnazijos klasėje būtų ne mažiau nei 21 mokinys, nuo 2024 metų ne mažiau nei 21 mokinys bus privalomas, rekomenduojamas – 31. Nuo 2026–2027 metų bus privalomas ne mažiau nei 31 mokinys. Numatomos išimtys tautinių mažumų, vienintelėms savivaldybių gimnazijoms ir daugiau kaip 30 km nuo artimiausios gimnazijos nutolusioms gimnazijoms.
„Be viso to, mažos mokyklos, mažesnės negu 60 mokinių, turėtų būti pertvarkomos į jungtines, tapti jungtinių mokyklų dalimi. Išimtys taikomos tautinių mažumų mokykloms, vienintelėms gimnazijoms savivaldybėje, specialiosioms, sanatorijų, ligoninių, tardymo izoliatorių mokykloms“, – patikslino viceministras.
Jo teigimu, planuojami pokyčiai palies per 50 savivaldybių visoje Lietuvoje, labiausiai – Vilniaus, Ignalinos ir Kupiškio rajonų savivaldybes.
Ponia ministre, kiek dirbot mokytoja ir prieš kiek metų? Nes visai neturit supratimo apie mokinius ir mokytojo darbą.
