Apie tai, kur yra riba tarp draugiškų ir kenksmingų bakterijų, kodėl per koronaviruso pandemiją stipriai padidėjo bakterinių infekcijų skaičius ir kaip prie atsparumo antibiotikams prisideda neatsakingas šių vaistų vartojimas, kalbamės su Vilniaus klinikinės ligoninės laboratorinės medicinos gydytoja dr. Jolanta Miciulevičiene.
Žmogus nežinodamas gali nešioti pavojingas bakterijas ir nesusirgti
Pasaulis neįsivaizduojamas be mažyčių, plika akimi nematomų gyvių – mikroorganizmų. Vien žmogaus kūne jų gyvena apie 100 000 milijardų, o jų visuma organizme dar vadinama mikrobioma.
Žmogaus mikrobiomą sudaro virusai, bakterijos, grybai ir kiti mikroorganizmai. Vieni mikroorganizmai atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas: saugo žmogų nuo infekcijų, virškina maistą ir kitaip palaiko organizmo veiklą. Kiti mikroorganizmai ne tokie draugiški ir gali sukelti įvairias ligas.
Ypač glaudų ryšį turime su bakterijomis – be jų negalėtume išgyventi, sako J. Miciulevičienė.
„Tas ryšys yra tiek glaudus, kad atliekant mikrobiotos tyrimus (mikrobų, kurie kolonizuoja žmogų, tyrimus), nustatytos didelės sąsajos su įvairiomis ligomis, netgi Alzheimeriu“, – pasakoja mikrobiologė.
Iš tiesų, daugeliui žmonių žodis „bakterija“ ir asocijuojasi su ligomis, tačiau dažnas pamiršta, kad vien žarnyne nešiojamės bent porą kilogramų bakterijų.
„Nustatyta, kad žmogaus žarnyne yra virš 3 mln. genų, kai žmogaus genomą sudaro tik 30 tūkst. genų. Tai kur yra likę? Ši genų įvairovė yra kitų mikroorganizmų“, – paaiškina J. Miciulevičienė.
„Kiekvienas žarnyne nešioja apie 2,5–3 kg bakterijų“, – priduria ji.
Vis dėlto tai nereiškia, kad turėdamas tiek bakterijų žmogus nuolat sirgs. Apie 10 proc. sveikų asmenų savo nosiaryklėje nešiojasi meningokoko bakteriją, o apie 30 proc. priekinėse nosies landose turi auksinio stafilokoko bakteriją, tačiau tiek sergančiųjų šių bakterijų sukeltomis ligomis nėra. Kodėl?
J. Miciulevičienė paaiškina, kad viskas priklauso nuo žmogaus imuniteto ir papildomų veiksnių. Kitaip tariant, turi būti priežastys, kad bakterija imtų stipriai daugintis, o žmogaus organizmas nebesugebėtų kovoti su prasidėjusia infekcija. Pati savaime bakterija retai kada bus pavojinga.
„Kaip mikrobiologė aš kiekvieną dieną kilnoju petri lėkšteles. Aš bakterijų nebijau. Jeigu rankoje turėsiu žaizdą, apsimausiu pirštines, kad auksinio stafilokoko bakterija nepatektų į žaizdą“, – sako laboratorinės medicinos gydytoja.
„Bakterijos yra įdomūs organizmai. Jeigu jie patenka į žmogų, gali būti pereitos visos infekcijos stadijos: kolonizacija ir infekcijos pasireiškimas. Tačiau kolonizacija gali ir baigtis ties kolonizacija. Gali būti, kad bakterija bus išstumta. Taip pat gali būti, kad kolonizacija pereis į infekciją. Viskas priklauso nuo to, kokia bakterija ir koks žmogaus imuninis statusas. Vitaminas C šiuo atveju mažai kuo padės“, – šypteli J. Miciulevičienė.
Dalis gyventojų nežino, kaip vartoti antibiotikus
Su daugeliu mikrobų sukeltų infekcijų kovoja pats organizmas, bet kai jis to padaryti nebegali, vartojame vaistus. J. Miciulevičienė atkreipia dėmesį, kad antimikrobiniai vaistai yra vienintelė vaistų grupė, skirta ne žmogui. Šių vaistų paskirtis yra naikinti mikroorganizmus.
„Antimikrobinių vaistų grupė dar skirstoma į atskirus pogrupius pagal tai, kokiems mikrobams naikinti jie skirti. Bakterijoms naikinti yra antibiotikai, gydyti virusus – priešvirusiniai vaistai, grybelines infekcijas – priešgrybiniai“, – paaiškina mikrobiologė.
Antibiotikai netiks gydyti grybelines arba virusines ligas. Problema ta, kad pasijutę blogai pacientai griebiasi antibiotikų tiksliai nežinodami, kas yra ligos sukėlėjas. Tai gali padaryti rimtos žalos tiek žmogaus organizmui, tiek bendrai visuomenės sveikatos būklei.
„Labai svarbu, kad žmonės nevalgytų antibiotikų, nes pagrindinė problema su jų vartojimu yra ne tik tai, kad jie naikina normalią žmogaus organizmo florą, bet ir tai, kad bakterijos gali įgyti antimikrobinį atsparumą, t. y. jų nebeveiks antibiotikai“, – teigia J. Miciulevičienė.
„Kai kalbame apie antimikrobinį atsparumą, reikia suprasti, kad ne žmogus tampa atsparus antibiotikams, o bakterija“, – priduria mikrobiologė.
Tiesa, įgytas atsparumas nereiškia, kad bakterija bus nejautri visiems antibiotikams. Ji taps nejautri konkrečiam antibiotikui, mat kiekvienai bakterijai turi būti priderinami atitinkami antimikrobiniai vaistai.
Kita vertus, yra ir gerų žinių. Kol kas nefiksuojama penicilinui atsparių streptokoko bakterijų. Taip pat Lietuvoje neturime visiems antibiotikams atsparios bakterijos, nors užsienyje jau yra tokių, kurių nesunaikina jokie antibiotikai.
„Atsparių bakterijų atsiradimas yra susijęs su neteisingu antibiotikų skyrimu, jų vartojimu ir mutavusių bakterijų paplitimu visuomenėje“, – sako J. Miciulevičienė.
Antibiotikų gauna ir iš kaimynų, ir iš turgaus bobučių
Prie antimikrobinio atsparumo didėjimo itin prisideda neatsakingas antibiotikų vartojimas. Nors įsigyti šių vaistų galima tik su gydytojo išrašytu receptu, žmonės randa kitų būdų jų gauti.
„Antibiotikai gali būt namuose po kurio nors šeimos nario gydymo arba pas kaimyną, su kuriuo gerai sutariate ir einate pasiskolinti“, – sako J. Miciulevičienė.
Dalis gyventojų antibiotikų parsiveža iš užsienio. Dar visai neseniai buvo populiaru patiems arba per pažįstamus gauti antibiotikų iš Baltarusijos. Laisvai šių vaistų galima parsivežti ir iš kitų pasaulio šalių.
„Mums teko atlikti misijas Kazachstane, Kirgizstane. Ten gali pirkti, ką nori, nes tose šalyse antibiotikus parduoda be recepto“, – pasakoja mikrobiologė.
Lietuvoje vienu populiariausių būdų be recepto gauti antibiotikų išlieka turgus, kur prekeiviai „iš po skverno“ parduoda vaistus, net ir tuos, kurie atlikus mokslinius tyrimus buvo išimti iš rinkos. Tačiau pirkėjų tai neatbaido – jeigu bus pasiūla, bus ir paklausa, sako J. Miciulevičienė, todėl labai svarbus visuomenės švietimas.
„Poliklinikose, ambulatorijose turi būti informaciniai plakatai, o šeimos gydytojai turėtų ne lengva ranka juos skirti, bet paaiškinti, kad žmogui nereikia antibiotikų“, – teigia pašnekovė, primindama, kad pacientai neretai patys prašo gydytojų skirti jiems antibiotikus.
„Kovoti su antimikrobiniu atsparumu pirmiausia reikia per motyvuotą antibiotikų skyrimą“, – priduria ji.
Savo ruožtu Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) siūlo tris sprendimus, kai pacientas kreipiasi į šeimos gydytoją dėl galimai bakterinės infekcijos:
- Skirti antibiotiką nedelsiant.
- Neskirti antibiotiko, nes yra akivaizdi virusinė infekcija.
- Skirti antibiotiką uždelsto skyrimo taktika, kai išrašomas receptas, o pacientui paaiškinama, kad jeigu per kelias artimiausias dienas simptomai išlieks tokie patys ar pablogės, galima vartoti paskirtus antibiotikus.
Trečiasis metodas dažnai naudojamas Skandinavijos, Vakarų Europos šalyse, kur skiriama daug dėmesio antimikrobinio atsparumo mažinimui. Beje, Skandinavijoje, palyginti su kitais Europos regionais fiksuojamas mažiausias bakterijų atsparumas antibiotikams. Vidurio Europoje, tai pat Baltijos šalyse atsparumas didesnis, o prasčiausia situacija Pietų Europoje.
Iliustruojantis pavyzdys – auksinio stafilokoko bakterija, kuri dažniausiai sukelia odos minkštųjų audinių infekcijas, o kai kuriems žmonėms gali pereiti į kraujo užkrėtimą (sepsį).
„Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklo duomenimis, Europos šiaurėje auksinio stafilokoko bakterijos atsparumas antibiotikams yra labai mažas (mažiau nei 5 proc.). Vidurio Europoje, tai pat Baltijos šalyse bakterijos atsparumas didesnis (apie 10 proc.). Europos pietuose auksinio stafilokoko bakterija yra labiausiai atspari antibiotikams. Panaši situacija ir su kitomis bakterijomis – Europoje atsparumas antibiotikams didėja iš šiaurės į pietus“, – pasakoja J. Miciulevičienė.
Lietuvoje nacionaliniu mastu stebima 13 bakterijų, kurios sukelia sunkias invazines infekcijas, atsparumą antibiotikams. 8 bakterijų duomenis Lietuvos laboratorijos perduoda Europos antimikrobinio atsparumo stebėsenos tinklui, o likusias 5 stebi šalies mastu.
Jokios savigydos
Kalbėdami apie atsakingą antibiotikų vartojimą, specialistai dažnai pažymi, kad antibiotikus reikia vartoti būtent tiek dienų, kiek nurodė gydytojas, kitaip bakterijos nebus visiškai išnaikintos ir infekcija vėl paūmės ar atsinaujins.
Anot J. Miciulevičienės, ne visais atvejais antibiotikus reikia vartoti būtent tiek dienų, kiek numatyta, tačiau viena neabejotina – pacientai turi laikytis gydytojo nurodymų.
„Jeigu atrodo, kad gėriau antibiotikus tris dienas ir man pagerėjo, nutraukti gydymo kurso negaliu. Infekcijos židinys galbūt pilnai nesisanavo (neišgijo) ir nutraukus antibiotikus infekcija vėl sužydės. Jokios savigydos“, – sako laboratorinės medicinos gydytoja.
Kaip gydytojai žino, kuriam laikui skirti antibiotikus?
Pasak J. Miciulevičienės, viską lemia įrodymais grįsta medicina. Gydymo trukmė priklauso nuo infekcijos židinio (kur infekcija vystosi) ir bakterijos, o klinikiniai tyrimai parodo, per kiek laiko vartojant antibiotiką infekcija išgydoma. Vienas ligas gydant antibiotikus užtenka vartoti 3 dienas, kitais atvejais 7 dienas, dar kitais – 21 dieną ir ilgiau.
Remdamosi Pasaulio sveikatos organizacijos rekomendacijomis, nemažai Europos šalių atnaujina antibiotikų skyrimo gaires. Pavyzdžiui, anksčiau buvo laikoma, kad gydant tonzilitą, peniciliną reikia vartoti 10 dienų. Dabar pakanka vartoti 5, tačiau būtina atsižvelgti į kitus faktorius: ar žmogus vartoja imunosupresantus, ar infekcija kartojasi ne pirmą kartą, koks žmogaus amžius ir kita. Tokiais atvejais penicilinas bus skiriamas 10 dienų.
Bakterinių infekcijų padaugėjo ir dėl koronaviruso
Vos prieš porą metų pasaulis kovojo su pražūtingu Covid-19 virusu, kai tuo pat metu sparčiai plito Acinetobacter grupės bakterijų, kurios ypač atsparios antibiotikams, sukeltos infekcijos. 2021 m. Lietuvoje užregistruotos 346 krauju plintančios infekcijos, kai 2020 m. jų buvo 134.
„Per koronaviruso pandemiją Acinetobacter sukeltų infekcijų skaičius stipriai padidėjo visose pasaulio šalyse. Viena iš galimų priežasčių – medikų dėvėtos apsaugos priemonės, kurių dėl didelio darbo krūvio ir sugriežtintų apsauginių priemonių dėvėjimo taisyklių, negalėjo keisti po kiekvieno paciento.“, – pasakoja J. Miculevičienė.
Pagal PSO rodiklius Acinetobacter bakterijos, atsparios daugeliui antibiotikų, priklauso I grėsmės lygiui, tai reiškia, kad šioms bakterijoms beveik nebeturime antibiotikų. Pacientų gydymui dar turime rezerve dviejų klasių antibakterinius vaistus.
„2022 m. Acinetobacter atsparumas karbapenemams (plataus veikimo spektro antibiotikams – red. past.) Lietuvoje siekė 88 proc. Tai reiškia, kad iš 100 pacientų 88 turėjo infekciją, kurią sukėlė antibiotikams atspari Acinetobacter“, – pažymi mikrobiologė.
Deja, sukurti naujų antibiotikų nėra taip paprasta. Farmacijos kompanijos į šių vaistų kūrimą investuoja milžiniškus pinigus ir nors iš pradžių antibiotikas atrodo efektyvus, po kurio laiko pasipila pranešimai apie besivystantį bakterijų atsparumą.
„To priežastis labai paprasta. Bakterijos buvo pirma gyvybės forma žemėje, gyvenusi daugiau nei prieš 4 mln. metų. Taigi ne jos įsiveržė į mūsų pasaulį – mes atėjome į jų pasaulį. Bakterijų yra visur, jos gyvena net ten, kur aukšta temperatūra, kur nėra deguonies“, – sako J. Miciulevičienė.
Gerosios bakterijos ir antiseptinės priemonės – tik reklamos triukas?
Svarbu žinoti, kad antibiotikai naikina ne tik ligos sukėlėjus. Šie vaistai žudo visas bakterijas, taip naikindami žmogaus mikrobiotą. Dėl to kartu su antibiotikais skiriamos gerosios bakterijos, kurios padėtų atstatyti normalią organizmo mikroflorą.
Tačiau ne visuomet vaistinėje siūlomos gerosios bakterijos yra būtent tai, ko žmogui reikia. Kita vertus, iš gerųjų bakterijų pardavimų farmacininkai kraunasi pelnus, juk vietoje vieno preparato iš karto galima parduoti du.
„Taip yra padarytas verslas. Jeigu vaistinėje pirksite antibiotikų, vaistininkas visada paklaus, ar reikia gerųjų bakterijų. Jau suvokiame, kad vartodami antibiotikus, darome žalą savo mikrobiotai, t. y. bakterijoms, kurios mus kolonizuoja. Tačiau įvesti vieną ar dvi rūšis gerųjų bakterijų neaišku, kokiomis dozėmis, ir dar skiriant kartu su antibiotiku, didesnės nesąmonės negali būti“, – sako J. Miciulevičienė.
Reklamos triuku tapo ne tik gerosios bakterijos. Pirkėjams nuolat siūlomos valymo, kosmetikos ir net intymios higienos priemonės su antiseptikais. Nors teigiama, kad šie produktai „užtikrina švarą ir naikina mikrobus“, pernelyg dažnai juos naudojant bus pažeista natūrali organizmo mikroflora, dėl ko stipriai išauga infekcijų rizika.
Tiek gerųjų bakterijų, tiek higienos reklama remiasi žmonių baime susirgti įvairiomis ligomis. Prie to stipriai prisidėjo koronaviruso pandemija, taip pat mitas, neva laikui bėgant mus „puls“ vis daugiau bakterijų. Nors iš tiesų jos gyveno visuomet, tik dabar dėl gerai išvystytų technologijų jų atrandama žymiai daugiau.
„Įgydami naujas technologijas atrandame daugiau bakterijų. Tai nereiškia, kad tiek jų nebuvo anksčiau – dabar yra geresnė diagnostika“, – komentuoja J. Miciulevičienė.
