Mokslininkai nustatė, kodėl kai kuriuose Vincento van Gogho paveiksluose ryškiai geltona spalva parudavo. Šio paveikslų dėvėjimosi priežastis – sudėtinga cheminė reakcija, praneša BBC. Šis atradimas – pirmas žingsnis stengiantis užkirsti kelią kai kurių žymiausių olandų tapytojo kūrinių blukimui.
Tyrimą, kurio rezultatai skelbiami žurnale „Analytical Chemistry“, atlikę mokslininkai siūlo paveiktus paveikslus kuo labiau saugoti nuo ultravioletinių spindulių ir saulės šviesos.
Siekdami nustatyti, kaip vyksta cheminė reakcija, tyrėjai naudojo pačias įvairiausias analitines priemones. Tarp jų – intensyvus rentgeno spindulių srautas, sukurtas Europos sinchrotronės spinduliuotės tyrimų centre (European Synchrotron Radiation Facility – ESRF). Šis Grenoblyje, Prancūzijoje, esantis centras pirmauja pasaulyje pagal medžiagų struktūros tyrimus.
Saulės šviesa prasiskverbia vos pro kelių mikrometrų storio paveikslo sluoksnį, tačiau net per tokį nuotolį ji gali sukelti lig šiol nežinomą cheminę reakciją, kuri chromo geltoną pigmentą paverčia rudu, pakeisdama pirminę jo sudėtį.
Naudodami mikroskopinį rentgeno spindulių srautą, tyrėjai atskleidė, kad sudėtinga cheminė reakcija vyksta nepaprastai ploname sluoksnyje, kur dažai susiliečia su laku.
Naujų pramoninių pigmentų, tokių kaip chromo geltona, gyvumas leido V. Van Goghui išgauti intensyvius tonus, pavyzdžiui, tapant „Saulėgrąžų“ seriją.
Šiomis ryškiomis spalvomis jis ėmė tapyti tuomet, kai iš gimtosios Olandijos išvyko į Prancūziją, kur susidraugavo su kitais menininkais, su kuriais dalinosi naujomis idėjomis apie spalvų naudojimą.
Tyrėjai nustatė, kad elemento chromo (nuo chromo 3 iki chromo 6)oksidacijos būsenos pasikeitimas susijęs su chromo geltonos spalvos dažų tamsėjimu. Rentgeno spindulių srauto tyrimas, atliktas ESRF, taip pat parodė, kad chromas 3 ypač gerai matomas esant cheminėms medžiagoms, kurių sudėtyje yra bario ir sieros.
Remiantis šiais stebėjimais, mokslininkai spėlioja, kad V. Van Gogho naudota technika, kai maišomi balti ir geltoni dažai, gali būti priežastis, dėl kurios geltoni dažai tamsėja.
„Kiti mūsų eksperimentai jau ruošiami. Akivaizdu, kad mes norime suprasti, kokioms sąlygoms esant chromo kiekis mažėja, ir ar yra kokios nors vilties sugrąžinti pigmentus į pirminę jų būseną tuose paveiksluose, kur procesas jau prasidėjo“, – teigė tyrimo bendraautorius Koenas Janssensas.
