Tyrėjai ištyrė, ar masinis veido kaukių dėvėjimas paveikė suvokiamą dėvėtojo patrauklumą, paskelbdami savo rezultatus žurnale „Cognitive Research: Principles and Implics“.
Prieš COVID-19 pandemiją atlikti tyrimai parodė, kad medicininės veido kaukės sumažino dėvėtojo patrauklumą. Tačiau, kai komanda dar kartą nagrinėjo tą pačią temą pandemijos metu, jie pastebėjo, kad žmonių suvokimas pasikeitė. Jūs tikriausiai pagalvojote, kad taip yra todėl, kad yra paslepiami „nepatrauklūs“ bruožai. Tačiau viskas nuo to tikrai nepriklauso.
„Rezultatai rodo, kad veidai buvo laikomi patraukliausiais, kai buvo uždengti medicininėmis kaukėmis, ir žymiai patrauklesni, kai buvo uždengti medžiaginėmis kaukėmis, nei tada, kai jie nebuvo uždengti“, – savo darbe rašė komanda.
„Priešingai nei tikėtasi, bazinis patrauklumas nesusijęs su uždengimo tipu, o tai rodo, kad tai nėra tik dėl nepatrauklių bruožų uždengimo“, – pridūrė mokslininkai.
Nedideliame tyrime moterų buvo prašoma įvertinti vyriškų veidų patrauklumą, kai jie dėvi medicininę kaukę, medžiaginę kaukę, kai juos užstoja kontrolinis objektas ir kai jie visai nepaslėpti. 40 veidų, kuriuos jos įvertino, anksčiau buvo vertinami pagal patrauklumą, taip pat buvo įvertinti įvairūs veidai, kurie buvo laikomi patraukliais arba nepatraukliais.
„Mūsų tyrimas rodo, kad veidai yra patraukliausi, kai jie uždengti medicininėmis veido kaukėmis. Taip gali būti todėl, kad esame įpratę, jog sveikatos priežiūros darbuotojai dėvi mėlynas kaukes, o dabar jas siejame su slaugytojų ar medicinos profesijų žmonėmis. Tuo metu, kai jaučiamės pažeidžiami, medicininių kaukių dėvėjimas gali nuraminti, todėl į dėvėtoją žiurintysis gali jaustis pozityviau“, – pranešime teigė Kardifo universiteto Psichologijos mokyklos skaitytojas ir veidų psichologijos ekspertas daktaras Michaelas Lewisas.
„Mes taip pat nustatėme, kad veidai yra žymiai patrauklesni, kai jie dengiami medžiaginėmis kaukėmis, nei tada, kai jie visai neuždengiami. Dalis šio efekto gali atsirasti dėl to, kad galima paslėpti nepageidaujamus bruožus apatinėje veido dalyje, tačiau šis efektas buvo pastebimas tiek su mažiau patraukliais, tiek su patrauklesniais žmonėmis“, – teigė jis.
Komanda mano, kad dalis efekto yra susiję su tuo, kaip mes suvokiame kaukes nešiojančius žmones po kelių mėnesių, per kuriuos kaukės buvo dėvimos masiškai. Gali būti, kad kaukių nebesiejame su liga.
„Rezultatai prieštarauja priešpandeminiams tyrimams, kai buvo manoma, kad kaukės privertė žmones galvoti apie ligą, ir kad žmogaus reikėtų vengti“, – sakė M. Lewisas.
„Dabartinis tyrimas rodo, kad pandemija pakeitė mūsų psichologiją, kaip mes suvokiame kaukes dėvinčius asmenis. Kai matome, kad kažkas nešioja kaukę, nebegalvojame, kad „tas žmogus serga ir man reikia likti nuošalyje, – paaiškino jis. – Tai susiję su evoliucine psichologija ir tuo, kodėl mes pasirenkame partnerius. Liga ir ligos požymiai gali atlikti svarbų vaidmenį renkantis draugą – anksčiau bet kokie ligos požymiai kėlė atmetimo reakciją. Dabar galime stebėti mūsų psichologijos pokyčius – veido kaukės nebesignalizuoja užkrato nešiojimo.“
