Yra paplitęs įsitikinimas, kad išvaizdūs žmonės taip pat uždirba daugiau pinigų. Tačiau naujas tyrimas paneigia šią teoriją. Mokslininkai išsiaiškino, kad „labai nepatrauklūs“ žmonės gali būti daugiausiai uždirbantys. Taigi, jūsų išvaizda gali jūsų nenuvilti, bent jau pinigine prasme.
Ne paslaptis, kad gražiems žmonėms gyvenimas gali būti lengvesnis. Tyrimai parodė, kad graži išvaizda turi naudos sveikatai, intelektui ir padeda susirasti draugų.
Būti fiziškai patraukliam gali pasiteisinti ir finansiškai, nes daugelis žmonių mano, kad gražūs žmonės uždirba daugiau pinigų. Trumpai tariant, patrauklūs žmonės labiau pasitiki savimi, turi daugiau socialinių įgūdžių, ir darbdaviai juos laiko labiau pajėgiais darbuotojais, o tai reiškia didesnį atlyginimą.
Tačiau neseniai atliktas tyrimas, paskelbtas žurnale „Journal of Business and Psychology“, atskleidė, kad ši „grožio premija“ nėra visiškai teisinga.
Satoshi Kanazawa iš Londono ekonomikos ir politikos mokslų mokyklos ir Mary Still iš Masačusetso universiteto Bostone išanalizavo 20 000 jaunų amerikiečių tyrimo duomenis. Jie buvo apklausiami ir buvo matuojamas fizinis jų patrauklumas, kai jiems buvo 16 metų, tada dar tris kartus, kol jiems suėjo 29 metai.
Atradimai parodė, kad teorija, jog atlyginimams taikoma „bjaurumo bausmė“, nėra tokia paprasta. Kai buvo atsižvelgta į kitus bruožus, tokius kaip sveikata ir intelektas, rezultatai parodė, kad sąžiningesni, ekstravertiškesni ir mažiau neurotiški žmonės uždirbo daug daugiau nei kiti.
Be to, dalyviai, kuriems buvo priskirta etiketė „labai nepatrauklūs“, visada uždirbdavo daugiau nei tie, kurie buvo tiesiog „nepatrauklūs“. Taip kartais nutikdavo ir tada, kai labai nepatrauklūs žmonės būdavo lyginami su vidutiniškai atrodančiais ir patraukliais.
Alexas Fradera pasiūlė tam paaiškinimą. Jis teigė, kad asmenybės bruožas „atvirumas patirčiai“ galėjo stebėtinai koreliuoti su mažesniu uždarbiu ir didesniu patrauklumu šiame konkrečiame duomenų rinkinyje, kai tai paprastai siejama su didesniu atlyginimu.
„Ar ši atvirumo ir patrauklumo asociacija gali būti rodiklis, kad kai kurie labai nepatrauklūs žmonės gavo ypač žemą „atvirumo“ įvertinimą ir galbūt buvo labiau atsidavę konkrečiai temos sričiai, įkyriai jos siekdami, atmesdami bet kokius trukdžius ir galiausiai atsidūrę savo srities priešakyje?, – rašė jis. – Žinome, kad atvirumas neigiamai koreliuoja su „aistros“ komponentu, todėl toks poveikis yra įsivaizduojamas.“
M. Still neslėpė, kad ankstesnių tyrimų metodai galėjo neatsižvelgti į tikrai negražius žmones, nes „labai nepatrauklūs“ ir „nepatrauklūs“ dažnai sujungiami į vieną grupę.
„Todėl jie nepatvirtina „bjaurumo premijos“, kuria naudojasi labai nepatrauklūs darbuotojai“, – sakė ji.
