Žurnale „Science“ aprašytas metodas remiasi 150 „kelrodžių“ požymių, būdingų ilgaamžių žmonių genams.
Bostono universiteto mokslininkų komanda sukūrė matematinį modelį, kuris, remdamasis šiais požymiais gali apskaičiuoti asmenų galimybes sulaukti 100 metų, rašo „bbc.co.uk“.
Tyrimas remiasi duomenimis, surinktais didžiausio pasaulyje šimtamečių tyrimo metu.
Toks ilgaamžiškumas – iš tiesų reta savybė, mat išsivysčiusiose šalyse tik 1 iš 6000 tūkstančių žmonių sulaukia šio amžiaus, tačiau net 90 proc. jų, pasiekę 93 metų ribą neturi jokių rimtų sveikatos sutrikimų.
Dabar manoma, jog ilgaamžiškumo paslaptis atskleista.
Ilgas tyrimas
Tyrimas pradėtas vykdyti 1995-aisiais. Mokslininkai ieškojo genetinių požymių, labiausiai skiriančių šimtamečius nuo kitų. Tyrimui vadovavo Bostono universiteto biostatistikos profesorė Paola Sebastiani bei medicinos profesorius Thomas Perls.
Po ilgalaikių tyrimų, buvo sukurtas modelis, galintis nustatyti žmogaus galimybes sulaukti 100 metų. „Patikrinę mūsų modelį, tikslų atsakymą gavome 77 proc. tikslumu“ , pasakojo P. Sebastiani. 23 proc. paklaidą moteris aiškino tuo, jog genetika, nors ir svarbi, nėra vienintelis ilgaamžiškumą lemiantis veiksnys.
Praturtinti gyvenimai
T. Perlsas pasakoja, jog ankstesnės ilgaamžiškumo studijos buvo vykdomos su Septintosios dienos adventistų bažnyčios nariais, pasižyminčiais ilgiausia gyvenimo trukme tarp visų JAV gyventojų – 88 metais.
„Šie žmonės gyvena ilgai ne dėl tam tikrų genetinių savybių, bet dėl savo gyvenimo būdo. Jie negeria, reguliariai juda, jų religiniai įsitikinimai reikalauja būti vegetarais, o stresą padeda malšinti religija“, - pasakojo mokslininkas. Pasak jo, būtent tie, kurie 10-15 metų viršijo 88 metų ribą, pasižymi tam tikrais genetiniais ypatumais.
Pradėję tirti ilgaamžių DNR, mokslininkai nustebo supratę, jog jie nepasižymi jokiomis atsparumo ligoms savybėmis. Buvo nuspręsta, jog jie tiesiogiai turi savybių lemiančių ilgą amžių, tad galima surasti tam tikrą matematinį modelį, kuris padėtų apskaičiuoti jų šansus gyventi ilgai.
Tačiau baiminamasi, kaip būtų naudojama tokia informacija – draudimo kompanijos, privatūs pensijų fondai ir pan. galėtų nedrausti, arba padidinti kainas žmonėms, nepasižyminčiais ilgaamžiškumu nepaisant jų gyvenimo būdo.
