Remiantis nauju tyrimu, kai kuriose pasaulio dalyse karštis gali viršyti ribą iki kurios žmogaus kūnas toleruoja šilumą ir tinkamai funkcionuoja. Šis pasikeitimas bus pasiektas iki šio amžiaus pabaigos, kaip rašoma independent.
Net apribojus galimą temperatūros pakilimą, tokie miestai kaip Karači Pakistane ir Kolkata Indijoje gali patirti mirtinas karščio bangas, panašias į ta, kuri pražudė daugiau kaip 3400 žmonių 2015 metais. Mokslininkai akademinėse knygose minėjo, kad tokios bangos kils kasmet.
Šilumos stresas
Šilumos stresas yra efektas, kurį patiria žmogaus kūnas esant staigiam temperatūros šuoliui. Patyrus šilumos stresą pagrindinis žmogaus metodas atvėsti, prakaitavimas, yra mažiau veiksmingas, nes drėgnas oras sugeria daugiau skysčių lėtesniu tempu.
Paryžiaus susitarimo dėl klimato kaitos metu šalys įsipareigojo pasaulyje apriboti temperatūros kilimą. Ji gali pakilti ne daugiau 2 laipsnių virš priešindustrinio lygio, bet šalys yra raginamos išlaikyti temperatūrą kuo arčiau 1,5 laipsnio ribos.
Karščio bangos neišvengiamos
Vis dėl to, akademikai iš Didžiosios Britanijos ir Airijos rašo, kad pasaulis patirs mirtį nešančias karščio bangas daug reguliariau, nors ir buvo nustatyti šie tikslai.
„2015 metais, metinis šilumos maksimumas buvo gerokai didesnis, nei vidutinis visoje Pietų Azijoje ir aplink Persijos įlanką. Kilo ekstremalios karščio bangos pakilusios iki +60 laipsnių“,– rašė jie.
„Kai kurie regionai, tokie kaip Karači ir Kolkata, užfiksavo aukščiausią karščio indeksą per pastaruosius 36 metus. Neeilinė šiluma sukėlė skaudžias pasekmes, daugiau nei 3400 žmonių žuvo vien tik Indijoje ir Pakistane“.
„Mes manome, kad net sąlygomis, kuomet temperatūra nekils daugiau 2 laipsnių iki priešindustrinio lygio, Karači ir Kolkata gali tikėtis sąlygų panašių į mirtinas 2015 metų karščio bangas“.
Net mažesnis barjeras pakeistų klimatą
„Esant 1,5 laipsnio siekiančiam pasaulinio atšilimui, dvigubai daugiau didmiesčių gyventojų (tokių kaip Lagos, Nigerija, Šanhajus, Kinija) gali patirti šilumos stresą. Tokiu atveju daugiau nei daugiau nei 350 mln žmonių patirs mirtiną karštį 2050 metais“,– rašoma pranešime.
Pernai Žemėje buvo užfiksuota didžiausia temperatūra, ji buvo 1,1 laipsnių didesnė, nei 1850 – 1900 metų vidurkis, remiantis, tai lėmė ir El Niño orų efektas, kuris pridėjo maždaug 0, 2 laipsnių šilumos.
