Po kalėdinių atostogų į mokyklas vėl sugrįžus moksleiviams, mažiausiai trijose Lietuvos mokyklose pamokos buvo pradėtos Tylos minute, pagerbiant atminimą bendramokslių, kurių gyvybės netikėtai užgeso atostogų metu. Du paaugliai mirė dėl staiga užklupusios ligos, vienas buvo nužudytas bendraamžių.
Mirė po 10 dienų
Marijampolės „Sūduvos“ gimnazijoje liko tuščias Aurelijaus Z. (16 m.) suolas. Vaikinas buvo žiauriai sumuštas pirmosios Kalėdų dienos vėlų vakarą, o 10 dienų trukusi Kauno klinikų medikų kova dėl paauglio gyvybės baigėsi medikų ir stebuklo laukusių Aurelijaus tėvų pralaimėjimu.
Beveik tiek pat dienų gimnazisto sužalojimo aplinkybės buvo mįslingos – įvykį pradėję tirti Marijampolės policininkai vis ieškojo nusikaltimo dalyvių. Tuomet – lemtingas sutapimas: dieną, kai medikai pranešė Aurelijaus tėvams, kad kitą rytą teks atjungti jų sūnaus gyvybę palaikančius aparatus, policininkai sulaikė du įtariamus žudikus. Kitą dieną šie anksčiau neteisti, bet policijoje žinomi marijampoliečiai buvo suimti: nepilnametis Almantas S. (17 m.) – 3 mėnesiams, o jo bičiulis Karolis I. (21 m.) – mėnesiui.
Kol nebuvo žinomi įtariamieji, daug kas manė, kad vėlų vakarą gimnazistas buvo užpultas kaip niekuo dėtas praeivis – ėjęs pro dvikojus žvėris, Kalėdų vakarą laukusius bet kokios aukos. Bet dabar jau aišku, kad vaikinas buvo užpultas sąmoningai, viską suplanavus iš anksto. Anot kol kas šykščiai tyrimo detales garsinančių tyrėjų, Aurelijus buvo „nubaustas“ už apkalbas. Kokias – dar neviešinama.
Iš namų išėjo slapta
Šv. Kalėdų diena Aurelijui buvo džiaugsminga. Jis laiką leido su mama ir giminaičiais, vėliau – su kitą šeimą sukūrusiu tėčiu. Čia jis nuolat žiūrėdavo į savo telefoną, nes vis gaudavo žinučių – su kažkuo susirašinėjo.
Vakare vaikinas ketino susitikti su draugais, bet motina įsakmiai paprašė vėlyvus pasimatymus nukelti į rytojų – ji neleido nepilnamečiui naktinėti. Nors sūnus buvo nepatenkintas, bet pakluso. Abu nuėjo miegoti.
O kitos dienos priešpietę, kai motina susiruošė kelti Aurelijų, šio kambaryje terado tuščią lovą ir pradarą kambario langą. Moteris suprato: sūnus kažkuriuo metu išėjęs slapta. Ji paskambino Aurelijui, tačiau šis neatsiliepė – tik operatorės balsas pranešė, kad susisiekti negalima. Sunerimusi vaikino mama skambinėjo visiems, kam galėjo, bet žinių apie sūnų negavo. Tik pavakare ji nutarė kreiptis į policiją. Budėtojas, išklausęs moterį, mįslingai pratarė: „Ponia, jums geriau pačiai ateiti“.
Policijoje Laimai Grigaitytei pareigūnai papasakojo, kad naktį prie pat senosios miesto užtvankos per Šešupę, kur per 100 metrų nuo jos marijampolietė ir gyvena, buvo aptiktas žiauriai sumuštas žmogus. Esą 25–30 metų vyras. Jo asmenybė nenustatyta, nes drabužiuose neaptikta nei dokumentų, nei telefono. Tik pagal nelaimėlio drabužius L. Grigaityte suprato, kad kalbama apie jos vienturtį sūnų Aurelijų.
Tuo metu paauglys Kauno klinikose buvo jau po skubios galvos operacijos, paniręs į komą. Tėvai į klinikas nuvyko tą patį vakarą. Vėliau Aurelijui buvo atliktos dar dvi galvos operacijos, bet gyvybės išgelbėti nepavyko. Vaikinas mirė, nė akimirksniui neatgavęs sąmonės po sumušimo.
Susidoroti planuota
Sulaikius įtariamuosius, tapo aišku, kad tą naktį Aurelijus buvo išviliotas iš namų – jam kažkas paskambino ir pakvietė susitikti. Kvietimas turėjo būti arba labai viliojantis, malonus, arba grasinantis, bauginantis – antraip lovoje jau buvęs Aurelijus kažin ar būtų iš namų ėjęs taip, kad negirdėtų kitame kambaryje miegojusi motina.
Netrukus Aurelijus, nuėjęs prie užtvankos, susidūrė su, policijos duomenimis, penkiais jaunuoliais. Du iš jų tapo jauno marijampoliečio budeliais. Jie daužė ir spardė atsiviliotą auką, iškraustė kišenes, paėmė mobilų telefoną, net nuavė batus. Žiauriai į galvą sumuštas Aurelijus buvo paliktas likimo valiai, kol apie pusę dviejų nakties jį, gulintį be sąmonės, aptiko neabejingi praeiviai ir iškvietė greitąją pagalbą.
Dabar nužudytojo tėvams labai rūpi, kas naktį apgaule išviliojo sūnų iš namų. Tai jie sužinos iš policininkų. O įtariamų žudikų vardai vaikino motinai, kuri visada domėdavosi sūnaus kasdienybe ir su juo buvo labai artima, nežinomi.
Užtat policijoje neblogai žinomas dabar suimtas Almantas S. Jis ne kartą kliuvęs. Vaikino tėvai neturi jam įtakos – dargi patys yra kentėję nuo jo išpuolių. Be to, policijoje turima duomenų, kad nenuspėjamo elgesio Almantas kvaišindavosi „žole“ – galbūt ja ir prekiaudavo. Taip pat žinoma, kad tokia prekyba kartais vykdavo tamsioje, vaizdo kamerų nestebimoje nuošalioje vietoje prie jau minėtos užtvankos.
Kodėl Almanto S. rūstybę buvo užsitraukęs netoliese gyvenęs Aurelijus, visai kitokių interesų vaikinukas, pareigūnai dar neskubėjo atskleisti. Tik neslepiama, kad būtent Almantas S. Kalėdų vakarą sugalvojo iškviesti Aurelijų, pasikvietė savo vyresnį bičiulį Karolį I. ir, galima sakyti, iš pasalų surengė egzekuciją, matant keliems žiūrovams.
Aurelijus Z. iki tragedijos buvo nežinomas policijoje. Vaikinas gerai mokėsi, stengėsi, turėjo daug draugų ir svajonių, jo galva pastaraisiais metais buvo pramušta riedlenčių sportu. Šioje srityje Aurelijus buvo nemažai pasiekęs, dėl to bendraminčių labai vertinamas ir gerbiamas.
Jau neūkininkaus...
Kazlų Rūdos Kazio Griniaus gimnazija (Marijampolės apskr.) po atostogų taip pat gedėjo savo bendramokslio – prieš atostogas, rodės, jokių rimtų problemų neturėjęs Rytis T. (16 m.) mirė prieš pat Naujuosius.
Apie jaunojo ūkininko kasdienybę, nes tėtis – ūkininkas, svajojęs vaikinas tapo staiga paūmėjusios ligos auka. Ji jauną gyvybę nužudė per kelias dienas.
Ryčiui T. neretai skaudėdavo galvą, jį papykindavo, bet medikai neįtarė didelės grėsmės, tikslios negalavimų priežasties nebuvo nustatę. Blogiau vaikinui pasidarė Kūčių vakarą. Iškart kreiptasi į medikus – vaikinas atsidūrė Kauno klinikose.
Tačiau klastinga ir iki tol tyliai bei lėtai sėlinusi liga – galvoje aptiktas auglys – buvo tiek pažengusi, kad Ryčio T. gyvybės nebepavyko išgelbėti.
Herpeso viruso auka Dar viena tragedija gedulu prislėgė ir Alytaus Adolfo Ramanausko-Vanago gimnaziją. Po atostogų į ją nebesugrįžo gimnazistė Rugilė D. (17 m.). Mergina pirmąją šių metų dieną mirė Kauno klinikose, staiga užklupus ligai.
Nors iš pradžių manyta, kad jauną gyvybę pražudė meningokokinė infekcija, netrukus tai buvo paneigta ir paskelbta, kad paauglei buvo pražūtinga kita liga – dažnai pasitaikanti pūslelinė (herpeso virusas).
Iš Alytaus pacientė į Kauną buvo pervežta komos būsenos. Atlikus tyrimus, neaptikta nei meningokokinės ar kitos bakterinės infekcijos, nei gripo viruso. Mergina intensyviai gydyta, dėl galvos smegenų burkimo skubiai operuota, tačiau sąmonės ji nebeatgavo.
Virusinė infekcija žaibiškai suardė pacientės galvos smegenų struktūrą ir pažeidė gyvybiškai svarbius centrus galvos smegenyse. Sprendžiama, kad encefalitą (galvos smegenų uždegimą) galėjo sukelti herpeso virusas, kurį veikiantys priešvirusiniai vaistai buvo skirti nuo pat ligos pradžios dar Alytuje. Tačiau ligą galėjo sukelti ir bet kuris kitas iš kelių šimtų egzistuojančių virusų, kuriems specifinio gydymo pasaulyje nėra.
Anot medikų, herpeso virusas, galintis patekti ant galvos smegenų ir sukelti virusinės kilmės encefalitą, puola nusilpusį imunitetą turinčius žmones ir dažniausiai pasireiškia iškilusiomis skausmingomis pūslelėmis įvairiose paviršinėse kūno vietose.
Atvejų, kai virusas persikelia į galvos smegenis, pasitaiko vos keliems pacientams per metus. Mirštamumas vidutiniškai siekia apie 20–30 procentų. Pirmieji simptomai būna tokie: karščiavimas, galvos smegenų funkcijų sutrikimas, vangumas, sąmonės netekimas, vaikus gali užklupti traukuliai ir kita neurologinė simptomatika.
Svarbu nedelsiant kreiptis į medikus. Beje, ši liga yra nenuspėjama, gali žaibiškai progresuoti ir sukelti mirtį, tačiau galima ją ir visiškai išgydyti. Esant žaibiškai ligos formai, virusas gali nužudyti žmogų per valandą, kaip buvo ir Alytaus moksleivės atveju.
Irena ZUBRICKIENĖ
