Greitėjantis gyvenimo tempas, didėjantys informacijos srautai bei konkurencija atsinešė ir naują negalavimą – stresą. Lietuvoje jo pastebimai daugėja prastėjant ekonominei situacijai, didėjant bedarbystei. Išoriškai nematomas stresas gali gerokai sumažinti žmogaus darbingumą ir gebėjimą tinkamai atlikti pareigas. Įmonių vadovai priversti samdyti psichologus, kad padėtų darbuotojams išmokti kovoti su stresu, rašo „Respublika“.
Žmonės – dirglūs ir pikti
Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto Bendrosios psichologijos katedros vedėjas Gintautas Valickas pastebi, kad žmonės vis dažniau stresą patiria ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Streso daugėja, nes viskas labai greitai keičiasi, didėja informacijos srautai.
„Manyčiau, vyksta itin spartūs pokyčiai, kurių anksčiau nebuvo. Niekada nereikėjo taip greitai viską keisti, todėl nebeatlaikoma įtampos. Žmogus išmoko, o jau po metų vėl reikia mokytis ką nors nauja. Jei jis to nepadarys, jį nukonkuruos tas, kuris šiandien baigė universitetą...“ – vardijo G.Valickas.
Anot psichologijos mokslų profesoriaus, vyrauja tendencija, kad žmogus savo protu sukūrė dirbtinę aplinką, kuri pradeda viršyti jo psichikos galimybių ribas.
„Streso daugėja ir to neišvengsi. Praktika rodo, kad stresą patiriantis žmogus daro daugiau klaidų, tampa dirglesnis ar piktesnis, o vis tiek turi dirbti su žmonėmis. Kartais klaidos kaina būna labai didelė, pavyzdžiui, lakūno, vairuotojo ar finansininko. Vienas prirašytas nulis ar ne laiku atliktas veiksmas gali nulemti labai daug“, – pastebėjo G.Valickas.
Vargina smulkmenos
Pasak mokslininko, stresas yra sudėtinga kompleksinė reakcija. Kai veikia nemalonus dirgiklis, kyla baimė, kaltė, pyktis, išsiskiria adrenalinas, didėja kraujo spaudimas. Žmogus gali pradėti garsiai kalbėti, aktyviai veikti. Tai nėra vien tik psichinės, bet taip pat fizinės ir fiziologinės reakcijos.
„Žmogus gali patirti stresą realiomis aplinkybėmis ar žiūrėdamas televizorių, kai rodo žiaurius vaizdus. Stresą gali sukelti ne tik išoriniai veiksniai, bet ir mintys. Pavyzdžiui, žmogus ruošiasi į renginį, kuriame turės sakyti kalbą. Jis nervinasi, kad blogai pasirodys, nors realiai dar nieko neatsitiko“, – aiškino G.Valickas.
Visiškai išvengti streso nerealu, todėl žmogus turi išmokti jį valdyti, panaikinti įtampą. Paprastai žmonės lengviau įveikia didelį stresą, nes jį aiškiai įsisąmonina ir mobilizuoja jėgas. Kasdienis, nedidelis stresas, laikomas smulkmena arba jo visai nepastebima. „Tačiau stresas turi savybę kauptis ir kai įtampa galiausia pratrūksta, gali atsirasti neadekvačios reakcijos. Aplinkiniai turėtų stebėti, kada artimas žmogus patiria stresą ir pagelbėti“, – sakė G.Valickas.
Neįprasti būdai įtampai sumažinti
Kiekvienas žmogus stresą malšina savais būdais, bet ne visada jam pavyksta tai sėkmingai padaryti. „Psichologijos mokslas padeda rasti tiesesnį ir efektyvesnį būdą žmogui rasti metodus, kaip sumažinti stresą“, – mano G.Valickas.
Pastebima tendencija, kad įmonės pradeda skirti vis daugiau dėmesio darbuotojų mokymui, kaip išvengti streso, samdo psichologus, kurie konsultuoja darbuotojus. „Jei suvaldai stresą, gali labiau išlaisvinti savo intelektinius išteklius, geriau spręsti iškilusias problemas ir geriau atlikti įvairias užduotis“, – mano G.Valickas.
Bet suvaldyti stresą nėra taip paprasta, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Vieni valdymo būdai tinka vienam, bet gali netikti kitam. Žmonės kartais taiko labai unikalių streso malšinimo metodų, kurie kai kam gali atrodyti keisti.
„Vienas sako, kad eina pasišnekėti su medžiu. Jis garsiai išsikalba, pasivaikšto, nusiramina, yra tikras, kad medis jo neatstums ar neišduos. Apskritai aktyvi veikla gali būti labai naudinga mažinant patirtą stresą. Moteris, kuri po įtempto darbo grįžta namo automobiliu, stresą malšina dainuodama lietuvių liaudies dainas. Ji nesidrovi, kad sustojusią prie šviesoforo aplinkiniai nužvelgia keistai, bet ji neparsiveža neigiamų emocijų namo“, – pastebėjimus iš savo praktikos pavardijo G.Valickas.
Stresą taip pat gali malšinti bendravimas su gyvūnais, kurie padeda slopinti neigiamas emocijas, ir dar daug kitų būdų.
Tomas Dambrauskas