Iki 2020 metų Europos maisto saugos tarnyba privalo pakartotinai įvertinti visus leidžiamus naudoti maisto priedus. Tokių yra daugiau nei 300. Taigi dar dešimtmetį girdėsime raminimus, kad parduotuvių lentynose maistas su priedais saugus vartoti. "Lentynose yra ir degtinė, ir cigaretės - jie irgi atitinka saugos reikalavimus, bet ar galime sakyti, kad tai sveiki dalykai?“ - siūlo susimąstyti medicinos mokslų daktaras mitybos specialistas Almantas Kranauskas. Jis sako, kad nemažai leistinų maisto priedų turėtų būti uždrausti.
Visuomenės sveikatos departamento Sveikatos stiprinimo ir kurortologijos skyriaus vedėjas Almantas Kranauskas buvo atviras: Lietuvos rinkoje - prastos kokybės maistas.
„Šalies ekonominis pajėgumas ir perkamoji galia nėra didelė, todėl atitinkamai ir produktai negali būti labai vertingi ir kokybiški. Jų kaina būtų kelis kartus aukštesnė, tiesiog ekonominė situacija verčia gamintojus gaminti tokius labai prastus produktus“, - „Respublika“ sakė mitybos specialistas.
Pasak jo, bet kokį produktą galima pagaminti be priedų, tik jo kaina būtų dukart didesnė. „Visa ta chemija - duoklė civilizacijos patogumams: kad produktas ilgai negestų, turėtų spalvą, ryškų skonį, kvapą. O dar konkurenciniai dalykai, pavyzdžiui, kainos mažinimas. Produktų mitybinė vertė darosi vis mažesnė. Štai į dešreles deda visokių kiaulių odelių, emulsijų, kurių kilogramas kainuoja centus“, - atviravo mokslų daktaras.
A. Kranauskas siūlo valgyti namuose ruoštą maistą.
Be to, esą Sveikatos apsaugos ministerija jau derasi su Švedija ir ketina prisijungti prie sveiko maisto ženklinimo sistemos „Rakto skylutė“. Tokia sistema taikoma Skandinavijos šalyse, pagal ją ant produkto bus dedamas rakto skylutės ženklas.
„Tai reiškia, kad labai griežtus kriterijus atitinkantys produktai pralenda pro rakto skylutę, o tokiu ženklu pažymėtas produktas iškart tampa kontrolės objektu“.
Anot specialisto, dabar lietuvių gamintojai savo išgalvotais ženklinimais mulkina pirkėjus. „Tai, kad gamintojai meluoja ant etiketės, pastebiu nuolat. Maisto kontrolės institucija juos gaudo, bet sunku viską sužiūrėti. Dažnai užrašai balansuoja tarp legalumo ir nelegalumo ribos. Pavyzdžiui, užrašo žodį “sveika„ ir greta nupiešia karvę. Produktas tikrai nesveikas, nes riebus, tačiau gamintojas teisinasi, kad žodžiu “sveikas„ karvė sveikinasi su pirkėjais“, - pasakojo A. Kranauskas.
Jam juoką kelia ir tokiais teiginiais kaip „Už sveikesnį gyvenimą“, „Už sveikesnę šeimą“ pažymėti produktai. Esą tokie užrašai toli gražu nereiškia, kad produktas sveikesnis nei kiti.
A. Kranauskas mano, kad leidžiamų naudoti maistų priedų sąrašas galėtų būti kur kas trumpesnis. Verslininkai kaip marionetes už virvučių tampo ne tik vartotojus, bet ir Europos Komisiją, kuri priima maisto saugos reglamentus.
Beje, iki 2020 metų Europos maisto saugos tarnyba privalo pakartotinai įvertinti visus priedus. Skelbiama, kad pirmiausia bus vertinami seniausiai tikrinti maisto priedai, atsižvelgiant į jų naudojimo mastą ir poveikį žmonėms, bei priedai, apie kuriuos pateikta nauja mokslinė informacija.
Pirmenybė bus teikiama dažikliui aspartamui - jis bus pakartotinai įvertintas iki 2012 metų rugsėjo mėnesio.
„Pertikrinimams labai priešinasi gamintojai. Kiek įmanoma, jie stengiasi daryti įtaką Europos institucijoms, kad nebūtų tie priedai uždrausti“, - teigė A.Kranauskas.
Jis pasakojo dalyvavęs viename iš Europos Komisijos posėdžių, kuriame buvo svarstoma galimybė į maistą dėti molio. „Iškilo klausimas, kam to reikia. Tą siūliusi firma paaiškino, kad molis jau naudojamas visur: statybose, dažuose, bet maiste - dar ne. O jis galėtų būti naudojamas kaip užpildas“.
Tačiau posėdžio dalyviams kilo abejonių, kaip iš molio bus pašalinama kancerogeninė medžiaga dioksinas. Pasiteisinta, kad jis bus išplaunamas. „Dioksinas riebaluose tirpi medžiaga ir vanduo jo neišplaus“, - paaiškino A.Kranauskas.
Po ilgų diskusijų siūlomo priedo į leidžiamų sąrašus neįtraukė.
Tačiau kiek kenksmingų priedų į sąrašus dėl verslo spaudimo „praslysta“, neaišku.
Maisto technologas Kauno technologijos universiteto profesorius Rimantas Venskutonis mano, kad visuomenė dėl maisto priedų baiminasi nepagrįstai.
„Priedai visada tiriami reguliariai. Mokslinės informacijos apie juos daug, tačiau rizikingumą žmogaus sveikatai nustatyti labai sunku. Vieni nustato, kad rizikinga, kiti, kad ne“, - sakė mokslininkas.
Vis dėlto pripažino, kad pats parduotuvėje peržvelgia perkamų produktų etiketes.
„Aš vengiu tų produktų, kuriuose yra sintetinių dažiklių. Pavyzdžiui, gazuotuose gaiviuosiuose gėrimuose. Aš jų nemėgstu, man jie nereikalingi, o kas mėgsta, tam reikėtų susimąstyti: juk kenksmingumas priklauso nuo gaunamos dozės“.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausioji specialistė Vaida Svetulevičiūtė pataria atidžiau rinktis maisto produktus, kurie žymimi užrašu „natūralu".
Štai, pavyzdžiui, ant grūdėtos varškės indelio rašoma „Natūrali“. Specialistė paaiškina: „Natūralus negali būti perdirbtas produktas, natūralu gali būti tik tai, kas gauta iš gamtos. Bandome kontroliuoti šią situaciją, bet gamintojai vis ieško nišų, kaip pasireklamuoti“.
Ji pažymi, kad kiekvienai produktų kategorijai yra priskirti maisto priedai, kuriuos galima naudoti. Pomidorų padaže dažiklių ir taip negalima naudoti, todėl nereikėtų apsigauti užrašu „be dažiklių“.
„Kūdikių maiste negali būti konservantų, o rašo “be E", - aiškina V.Svetulevičiūtė.
