Širdis – pagrindinis žmogaus kraujotakos organas, kuris padeda užtikrinti kraujo cirkuliaciją visame kūne. Šio organo darbas – pumpuoti deguonimi ir maistinėmis medžiagomis praturtintą kraują.
Siekiant efektyvios širdies veiklos galima skirti daugiau dėmesio mitybai. Apie tai, kokia mityba yra palanki širdies veiklai ir kokie maisto produktai gali padėti siekiantiems sureguliuoti širdies veiklą, pasakojo Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.
„Nepaisant gerėjančios statistikos dėl širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programų ir intensyvaus švietimo, Lietuva vis dar turi vieną didžiausių mirtingumo nuo širdies ir kraujagyslių ligų rodiklį Europos Sąjungoje (ES), gerokai viršijantį ES vidurkį“, – pradėjo pokalbį pašnekovė.
Kas prisideda prie sergamumo širdies ir kraujagyslių ligomis?
Specialistė pokalbio metu pasakojo, kad prie susirgimo širdies ir kraujagyslių ligomis prisideda ne vienas veiksnys.
Gydytojos E. Cikanavičiūtės teigimu, gera žinia ta, kad kai kuriuos rizikos veiksnius galima sumažinti arba visai eliminuoti pasirinkus sveikatai palankų gyvenimo būdą.
„Šių ligų atsiradimui itin svarbūs rizikos veiksniai, kurių galima išvengti pasirinkus sveikatai palankų gyvenimo būdą. Vieni iš rizikos veiksnių yra tabako vartojimas, alkoholio vartojimas, nepakankamas fizinis aktyvumas ir sveikatai nepalanki ir nesubalansuota dieta“, – atskleidė gydytoja dietologė.
Ji taip pat paaiškino, kas yra būdinga sveikatai nepalankiai ir nesubalansuotai dietai, remdamasi Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis.
Jai būdinga:
- energijos disbalansas – suvartojama daugiau kalorijų nei išeikvojama;
- perteklinis sočiųjų riebalų vartojimas;
- transriebalų vartojimas;
- perteklinis pridėtinio cukraus vartojimas;
- perteklinis druskos suvartojimas.
Pasak E. Cikanavičiūtės, sveikatai nepalanki ir nesubalansuota dieta dažniausiai yra susieta su:
- padidėjusiu labai perdirbtų (angl. highly processed) maisto produktų vartojimu;
- didelio energijos tankio (angl. energy-dense) maisto produktų vartojimu;
- saldintų gėrimų (angl. sugar-sweetened beverages) vartojimu;
- nepakankamu daržovių kiekiu dietoje;
- nepakankamu vaisių kiekiu dietoje;
- nepakankamu visadalių grūdų kiekiu dietoje.
„Sveikatai nepalanki ir nesubalansuota dieta taip pat labai glaudžiai susijusi su nutukimo rizika, o pastarasis yra savarankiškas rizikos veiksnys širdies ir kraujagyslių ligų rizikai bei kitoms gretutinėms ligoms kaip, pavyzdžiui, cukriniam diabetui, kurios dar labiau blogina širdies ir kraujagyslių ligų išeitis“, – aiškino pašnekovė.
Nurodė subalansuotos mitybos gaires
Gydytoja dietologė pasakojo, kad daugelis ieško atsakymų, produktų, kurie vienaip ar kitaip gali užtikrinti efektyvią širdies veiklą. Vis tik šiems žmonėms ji turėjo liūdnų žinių.
„Nėra konkrečių maisto produktų ar jų TOP10 ar TOP20 sąrašų, kurie patys savarankiškai užtikrins geresnę širdies ir kraujagyslių sveikatą. Tam reikalinga sveikatai palankios ir subalansuotos dietos visuma“, – nurodė ji.
Pasak specialistės, šioje mityboje tam tikrų elementų turi būti daug, kitų – vidutiniškai, o trečiųjų – visai nedaug arba išvis nebūti.
Rekomenduojama vartoti daug:
- nekrakmolingų, įvairių spalvų sezoninių daržovių;
- įvairių spalvų sezoninių vaisių ir uogų;
- nerafinuotų ar mažai rafinuotų grūdų ir kruopų;
- ankštinių daržovių.
Rekomenduojama vartoti vidutiniškai:
- žuvies ir jūros gėrybių;
- paukštienos;
- liesų pieno produktų;
- riešutų;
- augalinių aliejų.
Rekomenduojama vartoti retai arba išvis nevartoti:
- transriebalų;
- sočiųjų riebalų;
- druskos;
- raudonosios mėsos;
- rafinuotais angliavandeniais gausių produktų;
- pridėtinio cukraus.
Sveikos ir subalansuotos mitybos rekomendacijos
Siekdama dar tiksliau paaiškinti apie sveiką ir subalansuotą mitybą, E. Cikanavičiūtė atskleidė, kaip reikėtų maitintis norint gerų rezultatų.
„Pavertus tai į kasdieninę kalbą, žmogus, siekdamas maitintis sveikai ir subalansuotai, kasdien bent kartą turi suvalgyti pilno grūdo kruopų patiekalą, bent 400 gramų įvairių daržovių, neįskaitant į šį kiekį bulvių, ne rečiau nei kelis kartus per savaitę į dietą įtraukiant ankštines daržoves.
Taip pat reiktų suvalgyti apie 200 gramų vaisių arba uogų, o pirmenybę turėtų teikti paukštienai ir ją valgyti 2-3 kartus per savaitę. Taip pat bent 2-3 kartus per savaitę suvalgyti žuvies, prioritetą teikiant jūros žuviai, o raudoną mėsą valgyti ne dažniau nei 1-2 kartus per savaitę“, – teigė gydytoja dietologė.
Ji pridūrė, kad reikėtų vengti arba visai nevalgyti įvairių perdirbtų mėsos gaminių, t. y. rūkytų, vytintų ir sūdytų produktų, o pirmenybę teikti liesiems ir be priedų pieno produktams bei augaliniams riebalams (išimtis – kokosų ir palmių riebalai).
„Racione turėtų būti minimaliai druskos, pakeičiant ją įvairias augalų prieskoniais. Saldumynai neprivalo būti išbraukti iš gyvenimo, bet jų valgymas turėtų būti tam tikru ritualu, bet ne kiekvienos dienos užkandžiu.
Taip pat itin svarbus pakankamas vandens arba arbatos be cukraus suvartojimas, ko dažnam žmogui nepavyksta padaryti arba vietoje vandens geriami kalorijų turintys gėrimai: sultys, gazuoti, saldinti gėrimai, kefyras, pieno kokteiliai“, – tikino ji.
Galiausiai, pašnekovė akcentavo iki minimumo sumažinti ne namuose pagaminto maisto, pusgaminių ar ilgo galiojimo laiko produktų vartojimą.
Prie šių mitybos pokyčių pridėjus alkoholio ir rūkymo atsisakymą, streso valdymo priemones ir pakankamą kiekį fizinio krūvio – galima tikėtis geresnės sveikatos ir savijautos.
„Svarbu nepamiršti dalyvavimo prevencijos programose ir paskirto gydymo plano laikymosi“, – baigė pokalbį pašnekovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
