Dėl to iš Telšių kilęs 30-metis Vilius Monstavičius atsidūrė teisme ir buvo teisiamas dėl nužudymo. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu surinkta nepakankamai kaltę pagrindžiančių įrodymų, todėl kaltinimai telšiškiui buvo perkvalifikuoti.
Vietoj nužudymo, V. Monstavičius buvo apkaltintas ir nuteistas dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo. Taip kaltinamasis išvengė įkalinimo. Už padarytą nusikaltimą jam paskirta vienerių metų laisvės apribojimo bausmė.
Šioje istorijoje su pirmos instancijos teismo sprendimu viskas nepasibaigė. Buvo pateiktos apeliacijos, kurias šiuo metu nagrinėja Lietuvos apeliacinis teismas. Tad ši klampi ir daugybę klausimų kelianti istorija, tikėtina, turės tęsinį.
Grėsmingi kaltinimai
Bylos duomenimis, V. Monstavičius 2018 m. rugsėjo 10-ąją, reabilitacijos sanatorijoje, kilus konfliktui, kelis kartus trenkė kumščiais ir spardė batais apautomis kojomis 42-jų klaipėdiškį. Savo veiksmais V. Monstavičius padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kol telšiškis dar buvo kaltinamas nužudymu, buvo remiamasi vieno eksperto išvadomis, kad aukai suduota mažiausiai 69 kartus. O remiantis kito specialisto išvada, V. Monstavičius esą suspaudė aukos kaklą ir jį pasmaugė.
Bet kaltinamojo advokatas pateikė kito eksperto išvadas. Jose teigiama, kad mirties priežastimi galėjo tapti su stipriu alkoholiu sumaišyti nukentėjusiojo tuo metu vartoti vaistai. Ekspertas pabrėžė, kad nustatyti sužalojimai mirčiai įtakos neturėjo.
Tiesa, tai nebuvo pateikta kaip kategoriška versija, mat akcentuota, jog nepakanka duomenų įvardyti tikslią mirties priežastį. Tad teismas paskyrė papildomą ekspertizę. Joje nustatyta, kad iš neįgaliojo vežimėlio iškritęs nukentėjusysis galėjo uždusti pats.
Smaugimo versija taip pat buvo atmesta. Pabrėžta, kad auka mirties akimirką buvo sunkiai apgirtusi (3,52 prom. koncentracija kraujyje). Taip pat pakartota, jog ant kūno matomos smurto žymės negalėjo lemti žmogaus mirties.
Apie mirtį suprato iš ryto
V. Monstavičius teisme kaltu neprisipažino. Jis teigė, kad jokio fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nevartojo, jo nemušė nei rankomis, nei kojomis.
Į sanatoriją vyras atvyko tą pačią dieną reabilitaciniam gydymui. Sanatorijoje buvo apgyvendintas vienas kambaryje. Ten iškart susipažino su 42 m. klaipėdiškiu, kuris gyveno kitame kambaryje. Susipažinę sutarė išgerti alkoholio.
Kartu atsidūrė parduotuvėje, V. Monstavičius nupirko du butelius brendžio. Iš pradžių alkoholinius gėrimus gėrė lauke, vėliau jo kambaryje, kur buvo tik dviese. Prie jų žadėjo prisijungti dvi sanatorijoje reabilitaciją atliekančios moterys. Vartodami alkoholinius gėrimus jie keletą kartų skambino joms, tačiau moterys neatėjo.
Išgertuvių metu, anot V. Monstavičiaus, nebuvo jokio konflikto, jokio triukšmo, tik buvo įsijungę televizorių ir klausėsi muzikos. Bevartojant alkoholinius gėrimus dar prieš 22 val. kaltinamasis užmigo.
Kai pabudo, klaipėdiškis sėdėjo vežimėlyje. Eidamas parūkyti pamatė, kaip jis bandė atsikelti iš vežimėlio ir nukrito bei liko gulėti ant grindų. V. Monstavičius esą siūlė pakviesti seselę, bet šis atsisakė, nes buvo girtas.
Parūkęs V. Monstavičius teigė nuėjęs miegoti, o 42-jų sugėrovas esą liko kambaryje gulėti ant žemės. Atsibudęs ryte, apie 8 val., pamatė, kad jis dar guli ir nejuda.
„Sakiau jam keltis, tačiau jis nesikėlė. Bandžiau pakelti, žadinti, judinti rankomis, galbūt ir kojomis, šaukiau, kad keltųsi. To, kad jis jau yra miręs, nesupratau. Išsigandęs, kad jis neatsikelia, nuėjau į priėmimą ir pasakiau seselei, jog jam bloga. Seselė nuėjo į kambarį pažiūrėti ir rado jį mirusį“, – teisme pasakojo V. Monstavičius.
Anot kaltinamojo, 42-jų klaipėdiškis galėjo susižeisti krisdamas iš vežimėlio.
„Nevaldau dešinės rankos, stipriai šlubuoju, man yra nustatytas galūnių motorikos sutrikimas, todėl dėl tokios savo sveikatos būklės niekaip nebūčiau galėjęs padaryti kaltinime nurodomų sužalojimų“, – pridūrė telšiškis.
