Seimo Savižudybių ir smurto prevencijos komisijai surengus posėdį paaiškėjo, kad Lietuvoje nėra institucijos, kurios atstovai turėtų visą apibendrintą informaciją ir „lydėtų“ auką teisiniame procese, jau nekalbant apie pagalbą gyti po tokios traumos.
Kovos su prekyba žmonėmis ir išnaudojimu centro vadovė Kristina Mišinienė tiesiai šviesiai komisijos posėdyje pasakė, kad jaučiasi tarsi esanti paraleliniame pasaulyje, nes daugeliui valstybės atstovų situacija atrodė kardinaliai gerėjanti, kai tuo tarpu nevyriausybininkai laikosi visai kitos nuomonės.
„Žiūrėkite, labai konkreti šių dienų situacija: 24 mažametės ir nepilnametės yra nukentėjusios vienoje byloje – Kretingos rajono gyventojas kaltinamas jas tvirkinęs. Jis teisiamas. Teisme nėra nė vieno Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojo, net advokato nė vieno nėra, nes teisėjas nusprendė, kad prokurorė atliks kaip advokatės funkcijas. Stovi kai kurie artimieji koridoriuje, vieni artimieji sako, kad čia visai nieko ir nebuvo, nei nužudė jas, nei nieko, kiti artimieji pasipiktinę tokiais veiksmais. Tvirkintojas nuteisiamas 200 valandų darbui su seneliais. Na, mes tikrai pasipiktinę tokiu sprendimu, nusprendžiame skųsti, nors esame visiškai iš šono, nevyriausybinė organizacija, kuri atsitiktinai sudalyvauja. Apeliacija priimama ir teisėjas toliau aiškinasi, o prie ko čia šita nevyriausybinė, kur Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai, kur kiti darbuotojai? Mums pavyko išsiaiškinti, kad 24 mergaitės priklauso 8 skirtingiems regionams, tai aš pradedu galvoti, kad tarp jų pačių nėra kažkokio koordinavimosi. Jei tai būti iš vieno regiono, gal kažkaip apimtų, tačiau kai 8 regionai, tai jau nesėdi tarnybos kartu – nepasiūlyta jokios psichologinės pagalbos”, – pasipiktino K. Mišinienė.
Smurtą atpažįsta iš piešinių, seksualizuoto elgesio
Generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiojo prokuroro pavaduotojo Arūno Meškos pateiktais duomenimis, per 2022 metus registruoti 247 seksualiniai nusikaltimai prieš vaikus, nukentėjo 236 vaikai. Anot prokuroro, dažniausiai seksualiai vaikus išnaudoja ar prievartauja juos pažįstantys asmenys.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys apie seksualinius nusikaltimus prieš vaikus šiek kiek kitokie, bet gana panašūs – per 2022 metus fiksuota 300 nusikaltimų, per 2021 metus – 239, o per 2020 metus – 185. Skaičiai šiek tiek skiriasi, nes ne visuomet pranešus apie nusikaltimą pradedamas ikiteisminis tyrimas, nors tai nereiškia, kad tokio nusikaltimo nebuvo. Pasitaiko, kad vaikus artimieji priverčia pakeisti savo parodymus, kartais nepakanka duomenų tyrimo pradėjimui.
Specialistai sako, kad augantys skaičiai nereiškia nusikaltimų masto augimo, o labiau rodo, kad vaikai drąsiau skundžiasi, galimus nusikaltimus geriau atpąžįsta su vaikais bendraujantys asmenys – mokytojai, artimieji ar įvairūs specialistai.
„Tikrai yra ne vienas pranešimas, kuomet mokytojas ar auklėtojas iš piešinių, iš vaiko seksualizuoto elgesio atpažįsta ir praneša mums ar policijai“, – teigė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė Ilma Skuodienė.
Daugiausia seksualinio smurto nustatoma prieš mergaites, bet labai gali būti, jog berniukai vengia skųstis ir pasisakyti apie smurtą. Vaikus seksualiai dažniausiai išnaudoja jiems pažįstami asmenys, taip pat giminystės ryšiais susiję žmonės.
„Tai kaimynas, dėdė ar dar koks asmuo. Tai didžiausi skaičiai. Arba giminystės ryšiais susiję – tai gali būti patys artimiausi – tėvas, mama, gali būti senelis, mamos brolis“, – pabrėžė I. Skuodienė.
Problema, kad identifikavus smurtą ir kreipusis į tarnybas vaikams ne visuomet paskiriamas profesionalus advokatas, nors taip turėtų būti pagal įstatymus. O ir šiaip mūsų šalyje nėra advokatų, kurie specializuotųsi padėti aukoms seksualinio smurto prieš vaikus bylose – advokatai Lietuvoje iš esmės universalūs. Galų gale, apmokėjimas advokatams iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąrašo siekia vos 20 eurų už valandą.
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos vadovė taip pat pabrėžė, kad teismo psichologijos-psichiatrijos ekspertizių reikia ilgai laukti, bet Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldi Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba šią informaciją paneigė, nes šiuo metu įdarbinta daugiau specialistų. Ši institucija įvertina vaiko psichinės-psichologinės sveikatos sutrikdymo mastą, o medicininę pusę – nubrozdinimus, spermos pėdsakus ir kita – įvertina bei tiria Valstybinė teismo medicinos tarnyba. Painu, bet taip jau Lietuvoje yra.
Prokuroras A. Meška pasakoja, kad vidutinis seksualinio smurto prieš vaikus bylų tyrimo terminas yra 197 dienos.
Dar viena bėda – nors Lietuvoje nustatyta, kad vaiko nuomonės reiktų išklausyti tik vieną kartą ir paskui nebetraumuoti klausimais ir detalių pasitikslinimais, bet realybėje taip dažniausiai nebūna: su vaiku siekia bendrauti daugybė specialistų, kurie verčia dar ir dar kartą prisiminti traumuojančius įvykius.
Ir nors apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjus vaikų atveju visuomet vyksta su psichologais, bet jų pasirengimas kai kuriais atvejais būna labai abejotinas. Jie parenkami iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sąrašo, o patekti į šį sąrašą pakanka minimalių reikalavimų. Šiuo atveju tai Teisingumo ministerijos veiklos baras.
„Mes nuo 2010 metų kalbėjom su Teismų administracija, kaip įtraukti psichologus į tokio pobūdžio bylas ir buvo priimtas sprendimas apygardiniuose teismuose įsteigti po vieną psichologo etatą. Tos diskusijos truko ilgai, bet teisėjai sutiko, apygardiniuose teismuose atsirado psichologai – po vieną, vėliau jų truputį padaugėjo. Ir teisėjai sakė, kad jiems labai patinka dirbti su psichologu vietoje, nes psichologas gauna žinias iš teisėjo, kas dieną mokosi. Tačiau kai buvo keičiamas baudžiamasis procesas, kad visi vaikai būtų apklausiami su psichologu, mes labai stipriai sakėme, kad reikėtų psichologų institucijose, siūlėme teismus, bet šito modelio buvo atsisakyta. Teisingumo ministerijai prie teisinės pagalbos buvo pridėti psichologai, ir čia dabar laisva rinka – tie psichologai, kurie išsilaiko egzaminus, tie ir ateina. Kokia jų kokybė, kiek jie pasirengę, čia diskutuotinas klausimas ir sėkmės klausimas“, – sakė vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos vadovė Živilė Poželienė savo ruožtu atkreipė dėmesį, kad psichologų apmokėjimas už dalyvavimą vaikų apklausose yra gana žemas, esą į tai irgi reikia atkreipti dėmesį.
Bylų skaičius tikrai augs
Seimo narys, vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys pasakoja, kad nors nukentėjusių vaikų skaičiai atrodo baisiai, bet tai demonstruoja gerėjančią situaciją, nes vis daugiau aukų skundžiasi. Kai Lietuvoje labai seniai buvo daryti išsamūs tyrimai dėl seksualinio smurto prieš vaikus, tai smurtą teigė patyrę apie 30 proc. vaikų, o per trejus metus buvo tik 1 byla.
„Pastaruoju laikotarpiu nebedaromi tyrimai, bet labai seniai Lietuvoje yra daryti du populiaciniai tyrimai. Viename dalyvavau pats, buvau vadas, o kitame nedalyvavau, dar buvau per žalias tokiems dalykams. 1996 metais, praeitame šimtmetyje, buvo darytas tyrimas, kurį atliko Vytautas Blažys ir kiti. Tuo metu buvo nustatyta, kad seksualinę privartą patiria apie 30 proc. vaikų. O bylų – viena per trejus metus. 2003 metai – tarptautinis tyrimas, dalyvauja penkios šalys: Lietuva, Norvegija, Danija, Islandija, man atrodo, Vokietijos kraštas. Lietuvoje šitam tyrimui teko vadovauti man. Ten įtraukiamas ir priekabiavimas. Tiesa, klausimyno neleido paleisti į mokyklas šešiolikmečiams, leido tik aštuoniolikmečiams. (...) Tai buvo apklausta virš 5000 vaikų ir tuo metu paaiškėjo, kad 50 proc. vaikų iki 18 metų patyrė seksualinę prievartą arba priekabiavimą. Čia jau įeina priekabiavimas ir, tarkime, tokie veiksmai, kaip užpakalio glamžymas ir visa kita“, – pasakojo L. Slušnys.
Pasak parlamentaro, tuo metu jis pristatė tyrimą Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje, kuriais vadovavo Vilija Blinkevičiūtė, tačiau niekas nepatikėjo tyrimo duomenimis. „Man buvo tiesiai šviesiai pasakyta, čia yra nesąmonė“, – teigė L. Slušnys.
„Ką aš noriu pasakyti – dabartinė situacija yra kitokia: atsiranda gebėjimas rinkti netiesioginius įrodymus“, – pridūrė parlamentaras.
„Kai mes dabar turime 250-300 bylų, aš manau, kad tai jau yra gerai. Ir aš manau, kad čia dar tiktai pradžia, mums bijoti, kad bylų skaičius augs, nereikia“, – sakė L. Slušnys.
