Šiomis dienomis sukanka lygiai ketveri metai, kai Kaliningrado srityje be žinios dingo daugiabučius statęs šiaulietis verslininkas 56 metų Stanislovas Jucius. Vietos teisėsaugininkai, žadėję lietuvius išsamiai informuoti, kaip vyksta S. Juciaus bylos tyrimas, duotą pažadą seniai užmiršo. Ko gero, tai nieko nuostabaus – per ketvertą metų Kaliningrado srityje nužudyta daugiau kaip 20 verslininkų.
S. Jucius prapuolė 2007-ųjų balandžio 18-osios rytą Kaliningrade. Manoma, kad tą rytą Rusijos nusikaltėliai jam paspendė spąstus – pakvietė aštuntą valandą atvykti neva į svarbų verslo pokalbį. Tikriausiai norėdami užliūliuoti S. Juciaus budrumą, banditai susitikimo vietą paskyrė miesto centre, netoli prekybos centro „Viktorija“ bei Pietinės geležinkelio stoties, be to, vos už kelių šimtų metrų nuo S. Juciaus vadovaujamos statybų bendrovės „Roslitstroj“ kontoros.
Kadangi toje gatvėje visuomet milžiniškas eismas ir gausu žmonių, nesitikėdamas pavojaus, S. Jucius išvyko vienas. Apie pusę aštuntos ryto jis mobiliuoju telefonu paskambino savo vairuotojui R. Bložei, kad tas aštuntą valandą atvažiuotų jo paimti į „Viktorijos“ prekybos centro aikštelę, o pats sėdo į maršrutinį mikroautobusą ir išvažiavo... Kaliningrado kriminalistai nerado nė vieno liudytojo, kuris būtų matęs grobiamą vyrą, todėl labiausiai tikėtina, kad atvykęs S. Jucius įsėdo į pašnekovų automobilį pasikalbėti ir daugiau jo niekas nematė.
Pranašiškas juokelis
Kas ir dėl ko galėjo pagrobti S. Jucių, galima numanyti įsigilinus į jo veiklą.
Sovietmečiu vadovavęs stambiai technikos tiekimo įmonei, pirmaisiais nepriklausomybės metais S. Jucius su dviem bendradarbiais įkūrė asociaciją „Jupoja“ (pavadinimas – nuo jo pavardės).
Palikęs savo partneriams verslą vystyti Šiauliuose, 1992-aisiais statyti pastatų S. Jucius išvyko į Kaliningrado sritį. Ten su partneriais rusais Aleksandru Siomkinu bei Aleksandru Toporovu jis užregistravo bendrovę „Roslitstroj“, be to, vadovavo ir savo paties įkurtam Lietuvių verslininkų klubui.
S. Juciaus žmona Jolita su jau suaugusia dukra Goda jam išvykstant juokais pasiūlė parašyti testamentą, nes, girdi, apie Rusijos mafijos žiaurumą sklindančios legendos. S. Jucius tik nusijuokė, nežinodamas, kad nekaltas namiškių pokštas po 15 metų jam taps pranašiškas.
Pradžioje verslas sekėsi
Kol bendrovė „Roslitstroj“ vykdė Rusijos valstybinius užsakymus – statė tuberkuliozės dispanserį, namus muitininkams, mokyklą, pramonės objektus – dirbo be didesnių bėdų.
2004–2006 metais prasidėjęs statybų bumas buvo jaučiamas ne tik Lietuvoje. Kaliningrado srityje nekilnojamojo turto kainos ėmė augti lyg ant mielių dar ir dėl to, kad Rusijos valdžia paskelbė apribosianti lošimų verslą, o Kaliningrado sritis – viena iš nedaugelio vietovių, kuriose išliks legalus lošimų verslas. Be to, šioje srityje plečiasi ir pajūrio kurortinė zona, todėl čionai plūstelėjo investicijos. Deja, kartu su jomis apsireiškė ir įtakingi nusikaltėliai, besidairantys lengvo uždarbio.
Statybų bumo metu prestižinėje Kaliningrado vietoje, Baseinajos gatvėje, „Roslitstroj'us“ pradėjo statyti du daugiabučius. Miesto centre, šalia parko, pro kurį teka upelis, 96 bei 98 butų namai suprojektuoti su mansardomis bei šiame mieste dar nematytais požeminiais garažais. S. Juciaus bendrovė sklypą įsigijo mainais už įsipareigojimą vienai miesto mokyklai pastatyti 2 milijonų litų vertės moderniausią visoje srityje sporto salę.
Prasitarė jaučiąs spaudimą
Prestižinis daugiabučių projektas Baseinajos gatvėje, iš kurio „Roslitstroj'us“ planavo uždirbti apie 4 milijonus dolerių, priviliojo ne tik būsimuosius pirkėjus, bet ir nusikaltėlius.
Kalbama, kad daugiabučius jau baigiant įrengti S. Jucius sulaukęs pasiūlymo neaiškiems tipams pusvelčiui parduoti įmonės akcijas. Verslininkas atsisakė, bet nusikaltėliai nesitraukė.
Kas antrą savaitgalį ar rečiau namo į Šiaulius grįždavęs verslininkas namie užsiminė, kad Kaliningrade jam darosi nesaugu, tačiau artimuosius ramino teigdamas, jog nėra nesukalbamų žmonių bei neišsprendžiamų problemų.
S. Jucius buvo ūmus, bet uždarokas žmogus, nemėgęs pasakotis apie savo rūpesčius. Lietuvių verslininkų klube keliems draugams jis tik prasitarė sulaukęs čečėnų grasinimų, bet pridūrė, kad radęs su jais bendrą kalbą, ir atmetė pasiūlymą samdytis asmens sargybinius.
Diversijos statybvietėje
O nusikaltėliai ėmė spausti dar atkaliau. 2006-ųjų rudenį kažkas padegė daugiabučių statybvietėje stovinčių kranų kabinas. Netrukus rasti nunuodyti sarginiai šunys, dar vėliau kažkas į kranų stabdžius pripylė smėlio. Galop iš už tvoros pasipylė akmenys – sužeistą kranininką teko išvežti į ligoninę.
Dabar jau abejonių beveik niekam nekelia versija, jog S. Jucius buvo pagrobtas ir nužudytas, nes nepasidavė mafijos spaudimui pusvelčiui atiduoti verslą.
Dingus S. Juciui, vadovauti „Roslitstroj'ui“ stojo S. Juciaus partneris A. Siomkinas. Netrukus, 2007-ųjų rugpjūtį, nėščia žmona rado A. Siomkiną nudurtą peiliu kieme prie savo mašinos...
Tuo teroras nesibaigė – netrukus kažkoks banditas paleido automato seriją į iš statybvietės išvažiuojantį visureigį, tik šįkart niekas nežuvo.
Supratę, kad rusų mafija nepaliks ramybėje, S. Juciaus kompanionai šiauliečiai iš Kaliningrado srities visiškai pasitraukė – visas „Roslitstroj'aus“ akcijas pardavė vietinei laivybos bendrovei „Fordevind“, valdomai kažkokio Aleksandro Ponomariovo.
Figūruoja ir moteris
Dingus S. Juciui, žinoma, kilo didžiulis triukšmas. Ieškoti pražuvėlio Kaliningrado miliciją ragino ne tik vietos politikai, su kuriais S. Jucius daug bendravo, bet ir tuometinis srities gubernatorius Georgijus Boosas, Lietuvos konsulas, užsienio reikalų ministras Petras Vaitekūnas, parlamentaras Justinas Karosas ir mūsų Vyriausybės vadovas Gediminas Kirkilas. Skandalas pasiekė net ir Europos Sąjungą, tik kas iš to – politikai nusikaltimų juk netiria.
Na o rusų milicija išsiaiškino, kad S. Jucius Kaliningrade turėjo draugę – 36 metų Leną Anučkiną. Būtent jos bute jis nakvojo prieš dingdamas. Tačiau versija, kad lietuvį galėjo pagrobti L. Anučkinos sutuoktinis, nepasitvirtino. Išsiaiškinta, kad tą balandžio 18-osios rytą S. Jucius susizgribo darbe palikęs piniginę, todėl išeidamas iš L. Anučkinos pasiskolino 100 rublių. Vis dėlto jai net nepasakė, su kuo išvyksta susitikti prie „Viktorijos“ prekybos centro.
Narkobaronas viską neigia
2008-ųjų balandį Lietuvos policija sulaikė Rusijos pilietį Aleksanderį Ševaljė, kurį Kaliningrado žurnalistai vadina vietiniu narkobaronu. A. Ševaljė buvo suimtas, kai per Nidos pasienio postą mėgino įvažiuoti į Lietuvą pateikęs padirbtą pasą.
Vokietijoje bei Rusijoje A. Ševaljė įtariamas daugeliu sunkių nusikaltimų, tarp kurių – ir žmogžudystė, na o mūsų šalies teisėsauga suimtajam turėjo klausimų dėl konflikto su S. Jucium. Mat A. Ševaljė gyvena prie pat „Roslitstroj'aus“ statomų daugiaaukščių Baseinajos gatvėje.
Pasirodo, A. Ševaljė buvo labai nepatenkintas, kad iš daugiaaukščių pastatų bus matomas jo namo kiemas, todėl 2006-ųjų liepą atvykęs į „Roslitstroj'aus“ kontorą jis pareikalavo... nugriauti vieno daugiabučio tris viršutinius aukštus ar bent užmūryti jų langus. S. Jucius su A. Siomkinu paklusti kaimyno įgeidžiui atsisakė, todėl išvykdamas tas pagrasino teismais bei nemalonumais. „Akistatos“ žiniomis, tardomas A. Ševaljė neigė samdęs kenkėjus niokoti statybos kranų ar juolab žudyti žmonių, o įrodymų teisėsauga neturi.
Sąmokslai bendrovėje
Negana to, nustatyta, kad S. Juciui už nugaros kažkokius sąmokslus rezgė ir trečiasis „Roslitstroj'aus“ akcininkas kaliningradietis Aleksandras Toporovas bei „Roslitstroj'aus“apsaugos vadovas čečėnas Arbis Šarijevas.
Pastarasis, S. Juciui nežinant, kelis statomus butus pusvelčiui pardavė tam pačiam laivybos bendrovės savininkui A. Ponomariovui, kuris, po S. Juciaus dingimo traukiantis lietuviams, nupirko visą „Roslitstroj'aus“ bendrovę.
J. Juciaus verslo partneriai „Akistatai“ paaiškino, kad teisėsaugininkai, žadėję išsamiai informuoti, kaip vyksta S. Juciaus bylos tyrimas, duotą pažadą seniai užmiršę. Dėl šito turbūt nėra ko stebėtis – juk per ketvertą metų Kaliningrado srityje nužudyta daugiau kaip 20 verslininkų...
Didžioji dauguma tų žmogžudysčių kol kas neišaiškintos. Tik įtariama, jog užsakymus nužudyti vykdė „smogikų komanda“, sudaryta iš teisėsaugos pareigūnų ir nusikalstamų grupuočių atstovų. Apie jėgos struktūrų ir nusikaltėlių susivienijimą liudija tie, kuriems pavyko išgyventi po pasikėsinimų į jų gyvybę. Vienam verslininkui net pavyko sulaikyti nusikaltėlį, kuris bandė jį nušauti.
Sigitas STASAITIS, Aurelija ŽUTAUTIENĖ
Kitą savaitę Balsas.lt skaitykite:
Verslininkus žudė smogikų komanda, sudaryta iš milicininkų
