Nacionalinis transliuotojas pranešė, kad velionis pirmadienį bus pašarvotas Vilniuje, Šv. Ignoto bažnyčios kriptoje, laidotuvės vyks antradienį.
1960 metais Kelmės rajone gimęs A.Meškauskas 1979 metais baigė Telšių taikomosios dailės technikumą, o 2000-aisiais Vilniaus universitete žurnalistiką. Nuo 1983 iki 1991 metų jis dirbo Lietuvos televizijos diktoriumi.
Po 1991 metų sausio 13-osios Aukščiausiosios Tarybos rūmuose įrengus laikinąją televizijos studiją, jis vienas pirmųjų iš ten vedė informacines laidas, rengė laidą apie savanorius, o 1991 metų gegužę tapo Krašto apsaugos departamento informacinės gynybos skyriaus viršininku. Vėliau A.Meškauskas buvo Krašto apsaugos ministerijos Ryšių su visuomene skyriaus viršininkas ir ministerijos atstovas spaudai. Kartu su pirmaisiais kariuomenės kūrėjais jam buvo suteiktas Lietuvos kariuomenės leitenanto, po to - ir vyresniojo leitenanto laipsnis.
Vėliau jam teko dirbti atstovu spaudai Valdymo reformų ir savivaldybių reikalų, Vidaus reikalų ministerijose, buvo moterų ir vyrų lygių galimybių kontrolieriaus patarėjas, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos pirmininkas, o nuo 2006 metų dirbo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyboje Komunikacijos ir tarptautinių ryšių srityje.
A.Meškauskas buvo Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Varšuvos biuro ekspertas Azerbaidžane. Jis yra buvęs Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos Socialinių ir humanitarinių mokslų komiteto Žmogaus teisių pakomitečio nariu.
2001 metais jis įsteigė Vyrų krizių ir informacijos centrą, kurio tikslas - padėti smurtaujantiems vyrams teikiant jiems psichologines konsultacijas.
A.Meškauskas sudarė ir išleido Lietuvos poetų eilėraščių rinkinius „Tėvui, nors tiek“ (2008 metais) ir „Nors tegu truputį Kalėdos turi būti“ (2011 metais), 2010 metais išleido ir savo eilėraščių knygą „Laikas meilėje sutampa“.
A.Meškauskas buvo Lietuvos kariuomenės kūrėjų sąjungos narys. Jis buvo apdovanotas Sausio 13–osios atminimo, Kariuomenės kūrėjo – savanorio medaliais ir II laipsnio medaliu „Už nuopelnus Vilniui ir Tautai“.
