Kaip rašoma pranešime žiniasklaidai, ištekėjusi už kitos lietuvių kilmės kunigaikščių Radvilų giminės atstovo, velionė susiejo abi garsiąsias Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų gimines.
Jos vyras buvo kunigaikštis Albertas Jeronimas Radvila (1931–2010).
Paguoda bei dvasios stiprybė telydi dukrą Zofiją, sūnus Motiejų, Konstantą, jų šeimas, artimuosius ir kunigaikščių Čartoriskių bei kunigaikščių Radvilų giminių atstovus.
Velionės šeimos nariai visada buvo artimi Valdovų rūmų muziejaus bičiuliai.
Vienas sūnų – kunigaikštis Motiejus Radvila yra Nacionalinio muziejaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės valdovų rūmų tarybos garbės narys, ilgametis mecenatas ir daugelio muziejinių projektų partneris, ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Karininko kryžiaus kavalierius. Kitas sūnus, kunigaikštis Konstantas Radvila, buvo Lenkijos Respublikos sveikatos ministras, senatorius, Mazovijos vaivada.
Kunigaikštis Motiejus Radvila, būdamas Lietuvoje, dažnai minėdavo mamą, kaip ji, dviejų kambarių bute augindama tris vaikus, visada mokė, kad šeimos kilmė – kiek kitokia nei daugumos bendraamžių, diegė taisykles, apibūdinamas prancūzišku posakiu: „Noblesse oblige“ („Padėtis įpareigoja“).
Ona Marija Čartoriskaitė-Radvilienė, taip pat ir jos vyras kunigaikštis Albertas Jeronimas Radvila buvo labai kuklūs žmonės, pokariu dėl savo kilmės persekioti, patyrę sunkių išbandymų.
Čartoriskių giminės palikuonę sovietizuotoje Lenkijoje dėl kilmės nuolat terorizavo saugumiečiai – tęsti mokslus universitete siūlė tik su sąlyga, jei taps jų agente.
Kunigaikštis Motiejus Radvila keliuose interviu yra pasakojęs, kad mama buvo labai išsilavinusi, svajojo studijuoti tiltų statybą, vėliau geologiją, bet atsisakiusi tapti saugumo informatore, visą gyvenimą dirbo tik universiteto administracijoje.
Skaudžią netekties valandą giliai liūdi visa Valdovų rūmų muziejaus bendruomenė.
