E.Simanaitis gimė 1929 metais Marijampolėje. 1946 metais jis dalyvavo ginkluotame pasipriešinime – priklausė partizanų Tauro apygardos Vytenio laisvės kovotojų būriui. Tų pačių metų liepos mėnesį po išdavystės E.Simanaitis buvo suimtas ir nuteistas dešimt metų Gulago. Į Lietuvą jis grįžo 1954 metais, dirbo Marijampolės (tuomet – Kapsukas) maisto pramonės automatų gamykloje, vėliau persikėlė į Jonavą, dirbo trąšų gamykloje „Azotas“, dėstytoju Kauno politechnikos institute.
E.Simanaitis aktyviai dalyvavo Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio veikloje – buvo Sąjūdžio Seimo narys, Jonavos skyriaus pirmininkas, Sąjūdžio tarybos narys. Vėliau jis buvo
Jonavos rajono savivaldybės tarybos narys, Jonavos meras.
1997–2000 metais E.Simanaitis ėjo krašto apsaugos viceministro pareigas.
Jis taip pat buvo Lietuvos žurnalistų draugijos, Lietuvos kaimo rašytojų sąjungos, Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio, Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių bendrijos narys. Yra parašęs knygų ir publicistikos straipsnių.
Už nuopelnus Lietuvai E.Simanaitis buvo apdovanotas Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos žymeniu (1990 m.), bendrovės „Achema“ auksiniu atminimo ženklu (1996 m.), Lietuvos kariuomenės kūrėjų savanorių medaliu (2000 m.), Lenkijos Respublikos Nuopelnų ordino Kavalieriaus kryžiumi (2001 m.), Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos „Trijų kalavijų kryžiumi“ (2002 m.), Lietuvos laisvės Kovos sąjūdžio Tarybos I laipsnio Partizanų žvaigžde (2008 m.).
