Praėjusį penktadienį magistralės Vilnius–Kaunas keturiasdešimtmečio proga susisiekimo ministras Eligijus Masiulis kelio naudotojams įteikė karališką dovaną. Jis pažadėjo jau nuo kitų metų magistralę paversti greitkeliu ir atskiruose jos ruožuose leistiną didžiausią greitį padidinti 10 kilometrų per valandą (km/h). Saugaus eismo specialistai sako, kad, greitį padidinus be pagerintos magistralės infrastruktūros, toks sprendimas baigsis skaudžiomis avarijomis.
Nori pateisinti investuotus milijonus
Greičio mėgėjų akyse E.Masiulis, aišku, savo autoritetą smarkiai pakėlė. Juk ministras pažadėjo ne vien tai, kad nuo 2011-ųjų balandžio leistinas greitis tam tikruose kelio Vilnius–Kaunas ruožuose sieks 110 km/h, o gyvenviečių ribose, kur jis dabar ribojamas iki 70 km/h, bus padidintas iki 80 km/h. Susisiekimo ministerija užsiminė ir apie planus, kad nuo 2018 metų iš Vilniaus į Kauną ir atgal lėksime jau 130 km/h greičiu, kai dabar didžiausias leistinas greitis tėra šimtas kilometrų per valandą.
„Per pastaruosius metus į kelią Vilnius–Kaunas ir kelią Kaunas–Klaipėda investuota gana daug Europos Sąjungos lėšų. Iš viso susidaro 438 mln. litų. Šios lėšos investuojamos ne tik tam, kad būtų geresnė kelio kokybė ir būtų užtikrintas saugesnis automobilių judėjimas. Natūralu, kad, investavus tiek pinigų, reikia kelti ir kitus tikslus – kad mūsų vairuotojai turėtų galimybę važiuoti greičiau“, – per magistralės jubiliejaus minėjimą iškilmingai kalbėjo E.Masiulis.
Pasak ministro, įdiegtos inžinerinės priemonės leido padidinti leistiną greitį užtikrinant tokį patį eismo saugumą kelyje. Šiais metais 110 km/h greičiu magistralėje Vilnius–Kaunas buvo galima važiuoti 13 kilometrų ruože tarp Žiežmarių ir Rumšiškių. Nuo kitų metų balandžio didesnio greičio ruožai pailgės iki 38 km. Kelio ruožas, kuriuo galima važiuoti 110 km/h greičiu, žadėjo E.Masiulis, tarp Žiežmarių ir Rumšiškių pailgės nuo 13 iki 15 km. Ministras sakė, kad kitais metais didesniu greičiu bus galima važiuoti ir tarp Vievio bei Žiežmarių (23 km ilgio ruožas).
Ką tai duotų greitesnio važiavimo mėgėjams? Susisiekimo ministerijos tvirtinimu, pakeistas greičio režimas kelionės laiką nuo Vilniaus iki Kauno sutrumpintų 6–8 min.
Liūdna pareigūno prognozė
Lietuvos policijos eismo priežiūros tarnybos (LPEPT) viršininko Gintaro Aliksandravičiaus nuomone, vairuotojui ar keleiviams tos šešios ar aštuonios minutės išspręstų nedaug ką, o gal – ir visai nieko. Tačiau eismo saugumui poveikis gali būti neigiamas.
„Šiandien magistralėje Vilnius–Kaunas dažniausiai žūsta pėstieji. Tai dėl to, kad magistralė baigta tiesti seniai, čia trūksta viadukų, atitvarų pėstiesiems, požeminių perėjų. Žmonės yra priversti rizikuoti ir judrų keturių juostų kelią pereiti norėdami, pavyzdžiui, patekti į autobusų stotelę. Ne vienas jų taip yra ir žuvęs. Nelaimės vyksta tuo metu, kai automobilių greitis yra apribotas ties 100 km/h riba. Beveik neabejoju, kad padidėjus greičiui padaugėtų ir skaudžių eismo įvykių“, – sakė G.Aliksandravičius.
Pareigūno teigimu, galbūt „tie papildomi 10 km/h ir nesudarytų rūpesčių, jei būtų pasirūpinta infrastruktūra“. „Tačiau abejoju, ar per likusį pusmetį iki balandžio bus suspėta ją pagerinti“, – kalbėjo LPEPT vadovas.
Tarnybos duomenimis, 2008 m. kelyje nuo Vilniaus Kauno link nusidriekusioje magistralėje žuvo 18, 2009 m. – 16, 2010 m. pirmą pusmetį – 4 žmonės. Kur kas saugesniame greitkelyje Vilnius–Panevėžys per tą patį laiką gyvybę prarado tiktai vienas žmogus.
Greitis – nuo balandžio, infrastruktūra – nežinia kada
Susisiekimo ministerijai pavaldžios Lietuvos automobilių kelių direkcijos (LAKD) Eismo saugumo skyriaus vedėjas Egidijus Skrodenis irgi sakė, kad beveik visi žuvusieji ir sužeistieji Vilniaus–Kauno magistralėje – pėstieji. „Todėl didinti greitį čia reikėtų tik tuomet, kai bus įrengta infrastruktūra“, – direkcijos atstovas pritarė LPEPT vadovo nuomonei.
Tačiau ministerijos įpareigotas atsakyti į „Respublikos“ klausimus E.Skrodenis tiksliai negalėjo išdėstyti, nei kada bus baigti tokios infrastruktūros, kuri užtikrintų reikiamą saugumą visiems magistrale iš Vilniaus į Kauną ir atgal važiuojantiems ar ją kertantiems eismo dalyviams, darbai, nei kiek milijonų tai kainuos. „Kai bus apskaičiuota, sudarytos sąmatos, tada ir matysime kainą“, – nuo tiesaus atsakymo stengėsi išsisukti LAKD atstovas.
Vidmantas UŽUSIENIS
