Žemės ūkio ministrės Kazimieros Prunskienės sūnus Vaidotas, išmėginęs degalų prekybos verslą, privatizuotos „valdiškos“ parduotuvės vietoje įsteigęs puikiai veikiančią nuosavą, nuo šiol rūpinsis ir viešbučių verslu. Visą šią veiklą vyriškis sėkmingai derina su trečią kadenciją einamomis Švenčionių mero pavaduotojo pareigomis.
Švenčionių rajone, Aukštaitijos nacionalinio parko teritorijoje, įsikūrusius Kaltanėnus ką tik papuošė pilaitę primenanti vadinamoji kaimo turizmo sodyba, pastatyta iš akmenų ir mūro. Savo grožiu ji gali varžytis su vietos bažnyčia.
Konkuruos su kitais
Vargu ar šioje pilaitėje rastume kokių nors kaimo sodyboms būdingų liaudies kultūros akcentų. Tačiau būti pernelyg priekabiems galbūt ir neverta. Svarbu tai, kad Kaltanėnuose atsirado puikus penkiasdešimties vietų viešbutis „Prie Žeimenos“. Be kita ko, čia įrengta moderni konferencijų salė, kavinė ir pirtis. Todėl visai tikėtina, jog ši sodybėlė taps nemenka konkurente įvairiems sostinės viešbučiams, iki šiol skaičiavusiems nemažą pelną iš juose rengiamų konferencijų.
Pritrūko pinigų
Viešbučio šeimininkė V.Prunskaus žmona Anastazija Prunskuvienė priminė, kad naujasis objektas - rekonstruota, byrant kolūkiams jų šeimos įsigyta nebaigta statyti kolūkio valgykla. A.Prunskuvienė pasakojo, jog pertvarkyti šį Kaltanėnams gėdą dariusį statinį iš pradžių norėta šeimos pinigais, tačiau sparčiai kylant statybinių medžiagų ir statybos darbų kainoms teko prašyti finansinės paramos iš Europos Sąjungos fondų.
„Už dviejų kilometrų nuo mūsiškės kaimo turizmo sodybos - mano gimtinė. Čia prieš 20 metų susipažinau su būsimu vyru Vaidotu, su juo susilaukėme keturių dukterų. Iš Kaltanėnų niekur neketiname išsikelti, nenorėtume, jog išvažiuotų ir mūsų vaikai. Siekiame, kad mūsų miestelis augtų ir gražėtų“, - susirinkusiesiems į kaimo turizmo sodybos atidarymą kalbėjo jos šeimininkė.
Ponia Anastazija dėkojo didžiulę sodybos statybų naštą ant pečių užsikrovusiam vyrui V.Prunskui, žemės ūkio ministrei K.Prunskienei, kurios susirinkusių svečių akivaizdoje taip ir neišdrįso pavadinti anyta. Šiltų žodžių sulaukė ir Prunskų šeimos parengto projekto neatmetę Nacionalinės mokėjimo agentūros atstovai, taip pat statybininkai ir kaimynai. Šiems dėkota už kantrybę, kurios prireikė kenčiant metus trukusius statybos darbus.
Konspiracijos nėra
Žodį per sodybos atidarymo iškilmes gavusi Valstiečių liaudininkų sąjungos pirmininkė K.Prunskienė buvo familiaresnė už marčią. Politikė pabrėžė atliekanti du vaidmenis - ministrės ir anytos. K.Prunskienė įrodinėjo, esą jųdviejų su marčia pavardės skiriasi „ne dėl konspiracijos, o dėl lietuvių kalbos reikalavimų“.
Žemės ūkio ministrė pasakojo, kad sūnaus šeima ilgai negalėjo apsispręsti, ar imtis kaimo turizmo verslo, ar ne. Ji neslėpė, jog šiek tiek buvo baugu dėl netoliese sodybą turinčio vieno žinomo žurnalisto. Esą nerimauta, kas bus, jei Vaidoto ir Anastazijos Prunskų sodyba pasirodys patrauklesnė.
Ministrė, kaip ir jos marti, apgailestavo, kad statinio kainos kilo greičiau, nei pilnėjo šeimininkų piniginės, tad neapsieita be europinės paramos. Anot K.Prunskienės, norint suskaičiuoti itin patraukliame Švenčionių rajone įsikūrusias kaimo turizmo sodybas nereikia nė vienos rankos pirštų. Todėl ministrė vylėsi, kad marčios sodyba taps keliaujančiųjų traukos centru.
Žadėjo perliuką
Kad sodyba „Prie Žeimenos“ taps Švenčionių rajono perliuku, neabejojo ir rajono meras Vytautas Vigelis. Jam pritarė į šio objekto atidarymo ceremoniją atvykę K.Prunskienės vadovaujamos partijos nariai - ūkio ministras Vytas Navickas ir gretimo Ignalinos rajono meras Bronis Ropė. Daugybė kitų garbių žmonių taip pat linksėjo galvomis.
Naujuoju viešbučiu džiaugėsi ir gerokai atokiau už kviestinius svečius stoviniavę Kaltanėnų gyventojai. Kiek mažiau džiūgavo artimiausi statinio kaimynai. Jie nerimavo dėl čia vyksiančių vestuvių ir kitokių puotų triukšmo. Užsisvajoję vietos žmonės ėmė kalbėti, kad gerai būtų, jei konferencijų salėje šeimininkai leistų šarvoti mirusiuosius, mat miestelis specialios šarvojimo vietos neturi.
Bus ir šarvojimo salė
Tokiems svajotojams buvo priminta, jog V.Prunskus pasirengęs į kitas patalpas iškeldinti Kaltanėnų seniūnijos administraciją ir biblioteką. Jis esą siekia privatizuoti tuščią likusį pastatą ir imtis ten labai pelningo laidojimo paslaugų verslo. Kad taip ir bus, žmonės buvo pasiryžę kone prisiekti, nes žinią apie privatizuojamą seniūniją girdėjo iš paties Švenčionių rajono mero.
Paklausti, kaip V.Prunskui pavyko taip išplėsti šeimos verslą, kaltanėniškiai sakė: „Mūsų miškuose pilna uogų, grybų - jie ir maitina Prunskus. Nejaugi manote, kad viskas daroma iš mero pavaduotojo algos?“
Šiek tiek faktų
Europinę paramą kaimo turizmo sodybai statyti ponia A.Prunskuvienė gavo šiek tiek daugiau nei prieš dvejus metus. 2006-ųjų balandį Nacionalinė mokėjimo agentūra su šia verslininke pasirašė sutartį dėl daugiau kaip milijono litų paramos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Pinigai skirti pagal Lietuvos 2004-2006 metų Bendrojo programavimo dokumento (BPD) Kaimo plėtros ir žuvininkystės prioriteto priemonės „Kaimo vietovių pritaikymo ir plėtros skatinimas“ veiklos sritį „Kaimo turizmo ir amatų skatinimas“. Europos Sąjunga prisiima 50 proc. visų tinkamų kompensuoti išlaidų, tačiau maksimalus paramos dydis negali viršyti 375 tūkst. eurų (1,294 mln. litų).
Kad gautų europinę paramą, A. Prunskuvienė turėjo įrodyti, jog atitinka vadinamuosius ekonominio gyvybingumo rodiklius. Be to, ES fondų lėšų sulaukę kaimo turizmo sodybų šeimininkai tarsi patenka po didinamuoju stiklu, jų veikla stebima penkerius metus. Jeigu sutartis pažeidžiama, Nacionalinė mokėjimo agentūra turi teisę skirtus pinigus išsireikalauti. O praėjus penkeriems metams sodybos kūrėjai gali ją ir parduoti.
Daiva Baronienė
