Vasara toks metas, kai gamta tampa antraisiais žmonių namais tikrąja to žodžio prasme. Miškai pilni uogautojų ir grybautojų, prie vandens telkinių pristatyta palapinių, žvejai ir naktimis neištraukia meškerių iš vandens.
Teks rinkti ir svetimas šiukšles
Gamtoje kaip reikiant atsipalaiduoti įpratusiems gyventojams šiais metais teks keisti savo įpročius.
Aplinkos ministerija ritmai nusiteikusi iškylautojus, gamtos gėrybių rinkėjus pamokyti kultūringo elgesio gamtoje.
Bene didžiausia staigmena laukia žvejų. Aplinkos ministras Valentinas Mazuronis patikslino žvejybos vidaus vandenyse taisykles. Jose numatyta, kad žvejys, prieš pradėdamas žvejybą ir jos metu, susirinktų visas šiukšles penkių metrų spinduliu nuo žvejybos vietos.
Baigus žvejoti privalu žvejybos vietą sutvarkyti taip, kad joje neliktų jokių popierių, „bambalių“, skardinių ir panašiai.
Jeigu žvejys nesilaikys švarios žvejybos taisyklių – paliks savo šiukšles ar, pavyzdžiui, nesurinks žvejybos vietoje ir apie ją rastų svetimų šiukšlių, jam gresia įspėjimas arba bauda nuo 25 iki 200 litų.
Ministras aiškina nematąs kito būdo, kaip išauklėti žvejus.
„Palikti tvarkingą žvejybos vietą iki šiol buvo tik žvejo kultūros reikalas, deja, ši kultūra dar su sermėga. Norint apsaugoti gražiąsias paežeres ir upių pakrantes nuo šiukšlių, tai reikia daryti visiems sutartinai“, – Aplinkos ministerijos išplatintame pranešime cituojamas ministras.
Ministerija kreipėsi į šalies savivaldybes ir paprašė, kad jos savo teritorijose nustatytų vietas, kur renkasi daugiausia žvejų, ir pastatytų konteinerius.
Kur atsiras konteineriai Panevėžio rajone, kol kas neaišku. Panevėžio rajono savivaldybės ekologė šiuo metu atostogauja.
Panevėžio medžiotojų ir žvejų draugijos vadovas Petras Narbutas sakė, kad konteineriai reikalingi prie Dubulių, Ėriškių, Liberiškio tvenkinių. Jo teigimu, konteineriai praverstų ir prie kitų didesnių vandens telkinių, kur renkasi daugiau žvejų, tačiau viskas priklauso nuo Savivaldybės finansinių galimybių. Žinia, šiukšlių išvežimas kainuoja.
P. Narbutas nesipiktina, kad žvejams reikės surinkti ne tik savo, bet ir kitų paliktas šiukšles.
„O kaip kitaip įvesi tvarką? Kaip inspektoriui žinoti, kad žvejybos vietą apšnerkštė ne joje šiuo metu žvejojantis žmogus, o kažkas kitas? Kai visi privalės surinkti ir savo, ir svetimas šiukšles, gal praeis noras šiukšlinti“, – kalbėjo miesto Medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas.
Tiems žvejams, kurie bodėsis surinkti pirmtakų paliktas atliekas, jis siūlo tiesiog pasiieškoti kitos, švarios, vietos.
P. Narbutas svarsto, kad sankcijos žaibiškai nepakeis žmonių mentaliteto, bet efektyvesnių priemonių šiuo metu irgi nėra. „Žmonių kultūra vis dar žemo lygio. Prie vandens telkinių, pamiškėse akis bado krūvos šiukšlių. Poilsiautojai, drįstu tvirtinti, gamtą teršia labiau negu žvejai. Ką jau kalbėti apie buitinėmis atliekomis miškuose atsikratančius gyventojus“, – sako jis.
Šukomis per uogas – šiukštu!
Ši vasarą nepagailėjo šilumos. Miškuose apstu grybautojų ir uogautojų. Jau kuris laikas dera mėlynės. Šias, kaip ir kitas miško gėrybes, žmonės renka ne tik savo reikmėms. Nemažai daliai toks užsiėmimas yra papildomas pragyvenimo šaltinis.
Gamtininkams šiaušiasi plaukai matant, kaip gyventojai miško gėrybes renka neleistinais įrankiais: dantytais samteliais, vadinamomis šukomis.
Mėlynė yra daugiametis augalas. Šukomis pažeidus uogienojų, jis nuskursta ir nebedera mažiausiai porą metų. Gamtininkai tvirtina, kad toks mėlynių rinkimas yra ne kas kita, kaip gamtos niokojimas.
Mėlynes rinkti šukomis, nesvarbu gamyklinės jos ar savadarbės, draudžiama jau ne pirmi metai. Tačiau uogautojai, ypač jas renkantys pardavimui, dažnai nepaiso šio draudimo. Kai kurie uogų mėgėjai tiesiog skina ar rauna uogienojus.
Už tokį gamtos išteklių niokojimą įstatymai numato baudas nuo 25 iki 100 litų, jeigu taip elgiasi pareigūnai – nuo 100 iki 200 litų.
Aplinkos ministerija ragina skųsti tokius gyventojus regionų aplinkos apsaugos departamentui. Ministerijos interneto tinklalapyje skelbiami telefonai, kuriais inspektorius galima informuoti apie piktadarius.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento direktorius Valdemaras Jakštas sakė, kad gavus pranešimą į mišką bus siunčiamas inspektorius patikrinti fakto. Tiesa, aplinkosaugininkai ne visada gali operatyviai reaguoti į pranešimą. Mat tuo metu, kai gaunamas signalas apie gamtos niokotojus, jie gali būti išvykę į reidus, užsiėmę kitais neatidėliotinais darbais.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas per metus atlieka apie 1200 planinių patikrinimų, dar sulaukia apie 700 skundų, kuriuos turi patikrinti. Taigi, anot V. Jakšto, inspektoriai nesėdi sudėję rankų, galvodami, kuo čia užsiimti.
Kita vertus, pagauti už rankos miške šukomis uogienojus draskantį uogautoją irgi nelengva. Per tą laiką, kol inspektorius atvyks, uogautojų ir pėdos gali būti atšalusios.
Tačiau V. Jakštas tikina, kad jie stengsis reaguoti kuo operatyviau. Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamentas kiekvienais metais nubaudžia po vieną kitą nesąžiningą mėlyniautoją.
Beje, aplinkosaugininkų akiratyje bus ir kitų uogų rinkėjai. Bruknes leidžiama rinkti tik prinokusias, bet ne anksčiau kaip nuo rugpjūčio mėnesio, o spanguoles – ne anksčiau kaip nuo rugsėjo mėnesio.
Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, uogų nunokimo laiko, šie terminai gali keistis. Apie terminų pasikeitimus paprastai informuojama per masinės informacijos priemones.
Draus laidyti gerklę
Miško aikštelėse, prie vandens telkinių atsipūtę, dažnai svaigalų padauginę poilsiautojai mano galį garsiai šūkauti, leisti muziką, nes gamtos prieglobstis nėra viešoji vieta. Iš tiesų stovyklavietės ar šiaip gražios vietelės prie ežero nėra viešosios vietos, kuriose būtų reglamentuotas triukšmo lygis.
Tačiau klausytis trankios muzikos, visa gerkle plėšti dainas galima tik tuomet, jei šalia nėra kitų žmonių. Priešingu atveju, bus sutrikdyta viešoji rimtis, o už tai atvykę policininkai turi teisę nubausti. Pirmą kartą galima atsipirkti įspėjimu, o kitą kartą gali tekti atsisveikinti ir su 300 litų.
Panevėžio apskrities VPK Viešosios tvarkos biuro viršininkas Vytautas Vinslovas nepamena, kad pareigūnams būtų tekę vykti tramdyti garsiai muziką leidžiančių ar garsiai šūkaujančių poilsiautojų mieste ir rajone, išskyrus tuos atvejus, kai kyla kokie nors incidentai. Policininkų pagalbos sudrausminti triukšmadarius prašosi tik centre gyvenantys panevėžiečiai, neapsikentę gatvėje, aikštėse kompanijų keliamo triukšmo.
V. Vinslovas svarsto, kad vadinamų iškvietimų į gamtą dėl triukšmo nepasitaikė dėl to, kad Panevėžio rajone nėra tokių vandens telkinių, poilsiaviečių, kurios trauktų gyventojus iš visos Lietuvos – kaip, pavyzdžiui, Molėtų ar Ignalinos rajonuose.
Gamtininkai įspėja, kad dėl triukšmingų poilsiautojų kenčia ir gamta. Gyvūnai, paukščiai ir net žuvys jautriai reaguoja į triukšmą. Išgąsdinti žvėrys ir paukščiai bėga iš tokių vietų. Per tokią skubią evakuaciją neretai nukenčia, ypač jų jaunikliai.
Specialistų teigimu, muzikos žvejybos metu besiklausantys žvejai neturėtų stebėtis, kad žuvys nekimba. Jos reaguoja į triukšmą ir plaukia į ramesnę vietą.
