• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Gamtos stichijos išbando valdžią ir gelbėtojus

Kruša apdaužė iki mėlynių

Birželio pabaigoje praūžęs galingas viesulas išgąsdino kelių Panevėžio rajono seniūnijų gyventojus. Kelias minutes siautusi gamtos stichija pridarė žalos gyventojams, apniokojo Čičinsko kalną. Stiprus vėjas su šaknimis rovė medžius, plėšė pastatų stogus, daužė langus, o kiaušinio dydžio ledo gabalai kapojo pasėlius ir daržoves. Tik per plauką išvengta žmonių aukų. Įsisiautusi audra sugriovė gyvenamąjį namą, iš kurio likus kelioms minutėms iki nelaimės išskubėjo dvi mergaitės. Kaip pasakojo seniūnijos gyventojai, viena iš jų neišvengė audros smūgių: kruša iki mėlynių apdaužė dviračiu važiavusią mergaitę.

„Šeimai, kuri neteko gyvenamojo namo, negalime padėti. Tie žmonės prieš dvejus metus iš miesto atsikraustė į svetimą sodybą, kurią prižiūrėjo. Jie nestovėjo eilėje socialiniam būstui gauti. Be pastogės likusi šeima laikinai priglausta Ramygaloje esančiuose savarankiško gyvenimo namuose“, – skėsčiojo rankomis Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Vitalijus Žiurlys.

REKLAMA
REKLAMA

Panevėžio Paįstrio seniūnijos, kurioje praūžė audra, seniūno Virginijaus Šležo teigimu, geriausias būdas sušvelninti netikėtų stichijų padarinius – drausti savo turtą. „Audrų ar potvynių nenuspėsi, todėl turtą reikia drausti, laiku pasirūpinti pavojų keliančiais medžiais“, – nelaukti malonių iš šalies gyventojus ragino seniūnas.

REKLAMA

Valstybė neskuba paremti

Pasaulio mokslininkai skelbia, kad pastarasis dešimtmetis (2001–2010 m.) buvo kupinas klimato ekstremalumų, pražudžiusių tūkstančius gyventojų ir atnešusių didžiulių nuostolių. Ir mūsų kraštą dažniau užklumpa gamtos stichijos. Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenimis, 2012 m. užfiksuotas 21 stichinis ir 2 katastrofiniai meteorologiniai reiškiniai, o pavojingų meteorologinių reiškinių, išplitusių didesniame plote nei trečdalis šalies teritorijos, buvo 96.

REKLAMA
REKLAMA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, kuris rengia metines civilinės saugos sistemos būklės Lietuvoje apžvalgas, informuoja, kad šalies gyventojai daugiausia nuostolių ir kitokių nepatogumų patyrė dėl gamtinio pobūdžio ekstremalių įvykių. Pernai jų buvo užregistruota 19, o užpernai – 25. 2010 m. gamtos stichijų buvo užfiksuota mažiau, tačiau jų padarinius kai kurių kraštų gyventojai prisimena iki šiol. Valstybės ir savivaldybių įmonės bei ūkio subjektai apskaičiavo, kad vien dėl 2010-ųjų pavasarinio potvynio patyrė daugiau kaip 7,3 mln. litų žalą. O gyventojai prašė kompensuoti 2,57 mln. litų nuostolių. Tų metų vasarą Alytaus, Varėnos ir kituose rajonuose praūžusi audra nusinešė 2 žmonių gyvybes, 2 žmones sunkiai sužalojo. Padaryta materialinė žala gyventojams, visuomeniniams pastatams, energijos tiekimo ir susisiekimo infrastruktūrai buvo daugiau kaip 2 mln. litų (neįskaitant žalos miškams).

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Gamtos stichijų padaromų nuostolių daugėja, tačiau Vyriausybės rezervo fondo lėšų, kurios skirtos nukentėjusiesiems paremti, mažėja. Nuo 2008 m. valstybės parama sumenko nuo 40 mln. litų iki maždaug 3,9 mln. litų 2012 ir 2013 m. Ir šių numatytų lėšų valstybė neskuba dalyti dėl audrų, potvynių ar kitų stichijų pastogės ar kito turto netekusiems gyventojams.

REKLAMA

Štai pernai Širvintų rajono Čiobiškio seniūnijos gyventojai, kurių gyvenamuosius namus ir ūkinius pastatus pernai vasarą apniokojo vėtra, pagalbos kreipėsi į Vyriausybę. Tačiau jų pagalbos šauksmas nebuvo išgirstas. Pasak Čiobiškio seniūno Virginijaus Niekio, gyventojų nuostoliai buvo apie 200 tūkst. litų. „Vyriausybė neskyrė jokių kompensacijų, nors prašymai buvo nusiųsti, suskaičiuoti nuostoliai. Gyventojai jaučiasi palikti likimo valiai, nes ne visi išgali drausti savo turtą“, – sakė seniūnas, pripažinęs, kad žmonėms padėti ir tokių nuostolių kompensuoti negali ir rajono savivaldybė bei seniūnija.

REKLAMA

Po 2011-ųjų vasarą prasiautusio viesulo iki šiol kartėlį jaučia „Ginkūnų agrofirmos“ vadovas Arūnas Grubliauskas. Pro ūkio valdas praūžęs viesulas pridarė kelis šimtus tūkstančių litų nuostolių. Žemės ūkio bendrovė prašė paramos iš tam skirto rezervo fondo, tačiau Vyriausybės sprendimas buvo neigiamas. „Mums pasiūlė turtą drausti. Taip, tie gamybiniai pastatai nebuvo drausti, tačiau kai staiga ištinka nelaimė, žmonės tikisi pagalbos. Valdžios atstovai matė, kaip atrodė mūsų ūkis po audros, tačiau paramos nesulaukėme“, – pasakojo A.Grubliauskas.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Savivaldos parama – trupiniai

Lietuvos savivaldybių asociacijos viceprezidentas, Alytaus rajono meras Algirdas Vrubliauskas pripažino, kad savivaldos galimybės padėti nuo gamtos stichijų nukentėjusiems gyventojams nėra didelės. „Tokioms reikmėms specialiai sudarytas savivaldybės administracijos direktoriaus fondas, kuriame yra 100 tūkst. litų. Be to, dar maždaug tiek lėšų numatyta prireikus žmonėms pagelbėti po gaisro, nugaišus gyvuliams ar ištikus kitokių bėdų. Kai įvyksta didesnė nelaimė, kreipiamės į Vyriausybę“, – aiškino A.Vrubliauskas. Alytaus rajono vadovas priminė, kad 2010-aisiais nuo gamtos stichijos nukentėję kelių seniūnijų gyventojai sulaukė kompensacijų: iš Vyriausybės rezervo fondo jiems buvo atseikėta apie 400 tūkst. litų nuostoliams iš dalies atlyginti.

REKLAMA

Pagalbos iš Vyriausybės tais metais sulaukė ir nuo potvynio nukentėję Panevėžio rajono gyventojai. „Jiems buvo atlyginta bemaž pusė visų nuostolių. Iš Vyriausybės rezervo fondo buvo gauta apie 120 tūkst. litų, iš kurių apie pusę teko gyventojams, kitomis lėšomis buvo padengtos savivaldybės išlaidos. Dar daugiau – apie 140 tūkst. litų – stichijos padariniams likviduoti ir žmonių nuostoliams kompensuoti skyrėme iš savo biudžeto“, – aiškino Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius.

REKLAMA

V.Žiurlys teigė, kad iki šių metų buvo formuojamas administracijos direktoriaus fondas, iš kurio buvo ir remiami nuo stichijų nukentėję gyventojai, ir likviduojami kitokių nelaimių padariniai. Anot jo, šiemet Vyriausybė reikalauja, kad tokio fondo lėšos būtų skirtos tik stichinių nelaimių padariniams kompensuoti.

„Tokiu atveju neverta laukti stichijų ir tik šiam tikslui laikyti pinigų. Tačiau prireikus savivaldybė skirtų lėšų ir padėtų žmonėms. Turime numatę atskirai lėšų nukentėjusiesiems nuo gaisrų paremti. Tiesa, sumos nedidelės – kompensuojame vos po keletą tūkstančių litų“, – dėstė V.Žiurlys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Atjautą keičia deklaratyvumas

Didžiulius nuostolius atnešančios gamtos stichijos – išbandymas ne tik šalies valdžiai, bet ir vietos bendruomenėms. Ne vienoje jų išlikusios senos tradicijos paremti nelaimės ištiktąjį.

„Paįstrio bendruomenė susitelkia, kai kam nors reikia pagalbos. Dažniausiai po gaisro žmonės surenka pinigų gyvenamosios pastogės ar ūkinių pastatų netekusiems kaimynams. Vieni pagelbėja finansiškai, kiti padeda darbu ar kitomis paslaugomis“, – sakė seniūnas V.Šležas.

REKLAMA

Alytaus rajono meras norėtų, kad vietos bendruomenių gyventojai būtų dėmesingesni ir gailestingesni vieni kitiems. „Kartais būna daugiau deklaratyvių paskatų nei nuoširdumo ir atjautos“, – pastebėjo A.Vrubliauskas.

Gelbėtojų šauksmui valdžia liko kurčia

Vis galingesne jėga smogiančios gamtos stichijos rūpestį kelia gelbėtojams, kurie pirmieji atskuba į nelaimės vietą. Neretai jų pasirengimą ir norą padėti pakerta reikiamų techninių priemonių stoka. „Užvirtus didelei liepai ant pastato iškvietėme gaisrininkus, tačiau šie neturėjo tinkamų kopėčių. Vyrai gerai pasiruošę, bet jiems trūksta būtinos įrangos“, – sakė seniūnas V.Šležas.

REKLAMA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vadovai nuolat pabrėžia, kad būtina stiprinti civilinės saugos sistemos pajėgų materialinę bazę, aprūpinant ją šiuolaikinėmis ekstremalių situacijų valdymo ir jų padarinių šalinimo priemonėmis.

Lietuvos civilinės saugos sistemos būklės 2012 m. apžvalgoje nurodyta, kad nuo 2009 m. nebuvo skirta lėšų valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargoms kaupti bei atnaujinti, o lėšos šioms atsargoms saugoti sumažintos nuo 1 mln. 45 tūkst. litų iki 340 tūkst. litų per metus. Šiam tikslui šiemet lėšų skirta dar mažiau – 300 tūkst. litų.

REKLAMA
REKLAMA

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas valstybės rezervo civilinės saugos priemonių atsargoms atnaujinti šiemet prašė skirti 1,7 mln. litų, tačiau šis prašymas valdžiai praslydo pro akis. Gautos lėšos būtų panaudotos gelbėjimo automobiliams, specialiajai įrangai, saugos priemonėms įsigyti.

Komentaras

Perspėja mobiliaisiais telefonais

Vygantas Kurkulis , Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktoriaus pavaduotojas

Mūsų gelbėtojai jau turi patirties šalinant gamtos stichijų padarinius. Tačiau rajonų padaliniuose ne tiek daug yra ugniagesių, o ir priemonių norėtųsi geresnių. Daugiau nei 20 savivaldybių gelbėtojai neturi jokių automobilinių kopėčių – nei didelių, nei mažų. Tad kaip pasiekti pavojingai nuplėštą stogo kampą ar nulaužtą aukštą medį? Tada į pagalbą tenka kviestis kolegas iš tų savivaldybių, kur tokios įrangos yra. Buvusių apskričių centruose mūsų padaliniai turi automobilines kopėčias, kurių ilgis – 37 m. Jei Lietuvą užkluptų didesnio masto stichijos, pagalbos sulauktume iš kitų ES valstybių.

Vienas iš mūsų uždavinių – efektyviai perspėti gyventojus apie gresiančius pavojus. Pernai metų pabaigoje buvo įdiegta nauja gyventojų perspėjimo ir informavimo sistema – mobiliojo ryšio telefonais. Jos sukūrimas buvo finansuojamas struktūrinės paramos lėšomis. Per pusmetį šia sistema pasinaudota 25 kartus, o sirenomis per 20 metų nepasinaudota nė karto. Šiemet aktyviau viešinsime naujos paslaugos galimybes ir privalumus. Gyventojams ji nemokama – tereikia mobiliajame telefone nustatyti, kad ši paslauga būtų gaunama.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų