Lietuvoje minimos Birželio 23-iosios sukilimo 70-osios metinės, joms skirti renginiai vyks Vilniuje ir Kaune.
Visą ketvirtadienį bus galima lankyti Vilniaus Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso koplyčią-kolumbariumą.
Genocido aukų muziejuje rengiama Atvirų durų diena, dokumentinių filmų apie Birželio sukilimą peržiūra muziejaus konferencijų salėje.
Kaune, Arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje, bus aukojamos Šv. Mišios už žuvusius ir mirusius 1941 m. Birželio sukilimo dalyvius.
Kauno senosiose kapinėse Vytauto prospekte rengiamas sukilimo minėjimas, bus atidengtas atnaujintas memorialas žuvusiems sukilėliams. Iškilmes organizuoja Kauno miesto savivaldybė, Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos 1941 metų Birželio 22–28 dienų sukilėlių sąjunga. Memorialą atidengs Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, Kauno miesto savivaldybės meras Rimantas Mikaitis, Lietuvos 1941 metų Birželio 22–28 dienų sukilėlių sąjungos tarybos pirmininkas Alfonsas Žaldokas. Dainuos vyrų ansamblis „Židinys“.
Pavakare M. Žilinsko dailės galerijoje bus rodomas filmas „Pavergtųjų sukilimas“.
1941 metų birželio 23 dieną, traukiantis okupacinei sovietų kariuomenei ir artėjant Vokietijos nacių daliniams, ginkluoti lietuvių sukilėliai Kaune paskelbė apie nepriklausomos Lietuvos valstybės atkūrimą.
Pusę dešimtos ryto Leono Prapuolenio per Kauno radiofoną ištarti žodžiai „Saulelė raudona, vakaras netoli“ davė ženklą sukilimą pradėti visoje šalyje. Sukilėlių sudaryta Laikinoji vyriausybė per radiją paskelbė atkurianti Nepriklausomybę.
Lietuvos aktyvistų fronto suvienytų pasipriešinimo organizacijų partizanai, palaikomi spontaniškai prisijungusiųjų, per savaitę trukusį sukilimą perėmė valdžią šalyje iki pasirodant vokiečių kareiviams. Sukilime dalyvavo apie šimtas tūkstančių gyventojų, daugiausia jaunimo.
Istorikai teigia, kad prieš 70 metų įvykęs Birželio sukilimas parodė, jog Lietuva nesusitaikė su sovietų primesta valdžia. Istorikas Arvydas Anušauskas pažymi, kad prieštaringai vertinamas sukilimas vyko sudėtingų istorinių įvykių fone, jis susijęs su žydų genocido Lietuvoje pradžia.
„Sukilimo vertinimo prieštaringumas visada susijęs su įvykiais, kurie vyko greta sukilimo ir prieš sukilimą., t. y. prasidėjo karas, žydų holokaustas ir raudonasis teroras. Iki šiol yra nemažai gyvų žmonių, kurie ir matė sukilimą, ir dalyvavo tame sukilime, ir ši diena jiems yra svarbi, kadangi jie patys mano, kad būtent tuo jie parodė, jog Lietuva nesusitaikė su 1940-ųjų primesta valdžia“, – Lietuvos radijui yra sakęs Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas A. Anušauskas.
Minimos 70-osios žudynių Rainiuose metinės
Ketvirtadienį Rainiuose minimos 70-osios žudynių metinės. Šiomis dienomis minimos ir žudynių „Lietūkio“ garažo kiemebei Pravieniškėse 70-osios metinės.
Renginiai Rainiuose prasidės istorine konferencija ir parodos „Smurto kronika: Lietuva 1939-1941 metais“ Žemaičių muziejuje „Alka“ (Telšiai) pristatymu.
Telšių senosiose kapinėse bus pagerbti Rainių kankiniai.
Vėliau prie buvusio Telšių kalėjimo, kur buvo kalinti 1940-1941 metais suimti ir 1941 metais iš birželio 24-osios į 25-ąją traukiantis sovietų armijai jos kariškių Rainių miškelyje žiauriai nukankinti 76 politiniai kaliniai, bus surengtas minėjimas. Kalbės Seimo Pirmininkė Irena Degutienė, Telšių rajono savivaldybės meras Vytautas Kleiva, prisiminimais dalysis Rainiuose nužudytųjų artimieji, giedos berniukų choras „Dagilėlis“.
Pagerbimo ceremonijos rengiamos Rainų koplyčioje ir Šv. Antano Paduviečio katedroje. Prie Katedros rūsiuose palaidotų trijų Telšių vyskupų – visuomenės veikėjų kapų: Vasario 16-osios Akto signataro, vieno iš Lietuvos krikščionių demokratų partijos vadovų, Steigiamojo Seimo vicepirmininko, I, II Seimų Pirmininko Justino Staugaičio, Vincento Borisevičiaus, 1946 metais sušaudyto Vilniuje, Pranciškaus Ramanausko, nuo 1946 metų kalėjusio sovietų lageriuose, kapų bus padėta gėlių.
Prie Rainių koplyčios kalbės Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo Pirmininkas, Lietuvos Nepriklausomybės Akto signataras, Europos Parlamento narys Vytautas Landsbergis ir kiti svečiai.
1941 metų naktį iš birželio 24-osios į 25-ąją Rainių miškelyje netoli Telšių buvo žiauriai nukankinti 73 lietuviai politiniai kaliniai iš Telšių kalėjimo. Juos nužudė vietinių enkavedistų pasikviesti, karui prasidėjus besitraukiantys, sovietinės armijos kariai.
1941 m. birželio 28 d. atkasus duobes medicininė komisija fiksavo kraupius sužalojimus.
1988 metais savaitraštyje „Gimtasis kraštas“ paskelbus faktus apie Rainių tragediją, prasidėjo šio nusikaltimo tyrimas – sudaryta Vyriausybinė komisija, tuometinėje prokuratūroje iškelta baudžiamoji byla.
Tyrimo metu nustatyta, jog Telšių kalėjime buvusius politinius kalinius be jokio svarstymo „nuteisė“ komisija, sudaryta iš trijų sovietinio saugumo darbuotojų ir dviejų kitų pareigūnų. „Nuosprendį“ įvykdė sovietiniai kareiviai, prižiūrimi Telšių saugumo vado Petro Raslano.
Po to P. Raslanas ilgus metus toliau dirbo sovietinio saugumo struktūrose Lietuvoje, nuo 1991 metų vasaros gyveno ir slapstėsi nuo teisingumo Rusijoje.
Šiaulių apygardos teismas pripažino jį kaltu vykdžius genocidą beginklių Lietuvos gyventojų atžvilgiu ir 2001 m. balandžio 5 d. už akių nuteisė laisvės atėmimu iki gyvos galvos.
