Praėjusiais metais pasiekęs rekordinę krovinių apyvartą, Klaipėdos jūrų uostas ir toliau nemažina apsukų. Vakar jame prisišvartavo didžiausias uosto istorijoje konteinervežis laivas, patvirtindamas uostamiesčio užmojus tapti regioniniu konteinerių paskirstymo centru.
Pro Klaipėdos jūrų uosto vartus ilgiausias, plačiausias ir didžiausios talpos konteinervežis per visą uosto istoriją įplaukė ryte, po 7 val. Iki šiol tik vandenynais plaukiojusiame 274,67 metro ilgio, 40 metrų pločio „post-panamax“ tipo laive „MSC Fortunate“ telpa iki pusšešto tūkstančio konteinerių (TEU).
Trijų futbolo aikščių dydžio milžiną locmanas pasitiko dar Gdynėje (Lenkija). Iki krantinės uoste jį lydėjo ir apsisukti padėjo keli vilkikai.
Priimti „MSC Fortunate“ ruoštasi apie metus. Tokio dydžio okeaniniai konteinervežiai išsiskiria ne tik gabaritais, bet ir dideliu buringumu, jų manevravimui didelės įtakos turi vėjas ir vandens srovės.
Iki vakar tokie laivai Baltijos šalių uostus aplenkdavo ir švartuodavosi tik didžiuosiuose Vakarų Europos uostose.
Prieš žengiant pirmąjį žingsnį klaipėdiečiams teko ne tik išvalyti laivybos kanalą, bet ir įsigyti 11 milijonų litų kainavusį kraną, galintį pasiekti net 16 konteinerių eilių. Neabejojama, kad šios investicijos atsipirks, nes „MSC Fortunate“ priėmęs uostas vien tik už rinkliavas gavo apie 150 tūkstančių litų.
Prieš tai laivas lankėsi Antverpeno (Belgija) ir Brėmerhafeno (Vokietija) uostuose. Klaipėdoje iš jo bus iškrauta ir pakrauta per 1000 konteinerių su Lietuvos, Baltarusijos ir kitų NVS šalių importuojamomis bei eksportuojamomis prekėmis. Nuo šio laivo aptarnavimo sėkmės priklausys, ar tokio dydžio konteinervežiai į Klaipėdą pradės plaukti reguliariai ir uostui pavyks tapti regioniniu konteinerių paskirstymo centru, iš kurio jie į kaimyninius uostus būtų plukdomi mažesniais laivais.
Uostininkai neslepia, kad netolimoje ateityje, pagilinus ir praplatinus laivybos kanalą, tikisi sulaukti net iki 10 tūkstančių konteinerių galinčių gabenti laivų.
Darius ČIUŽAUSKAS