Rusijoje be didelio vargo galima surasti įvairiausios kvalifikacijos samdomų žudikų, kurie gali įvykdyti bet kokį užsakymą. Tai būna ir vienišiai, kurių niekas nė neįtaria užsiimant tokiu žiauriu „amatu“, ir susibūrusieji į iki dantų apsiginklavusias gaujas.
Milijonas dolerių už garsią žmogžudystę
Beveik visi Rusijos žudikai profesionalai yra tarnavę specialiosiose tarnybose ar armijoje. Ypač daug tokių yra baigę Riazanės desantininkų mokyklą. Taip tvirtina ekspertai, analizuojantys Rusijoje įvykdomas užsakomąsias žmogžudystes. „Šie nusikaltėliai profesinę patirtį įgyja ne kalėjimuose. Juos apmoko puikiai paruošti karininkai. Tereikia turėti stiprius nervus ir raumenis“, – paaiškina jie.
Specialistai įsitikinę, jog pastarųjų metų rezonansinės žmogžudystės buvo užsakytos. „Jeigu nusikaltimas oficialiai laikomas neišaiškintu, tai dar nereiškia, kad tyrėjai nežino tiesos, – pabrėžia ekspertai. – Kartais neįmanoma įrodyti, kad kaltas tas, kuris nužudė, kartais – nenorima išaiškinti. Kiekviena pusė – tiek nužudytojo, tiek gyvųjų – turi savų interesų: bijo, kad „neišplauktų“ į paviršių nedori jų darbai ir ryšiai su aukšto rango pareigūnais.“
Gyvybės kaina – maža
Samdomų žudikų „darbo“ įkainiai – įvairūs. Kartais galima pasamdyti narkomaną, kuris neparankų žmogų nužudys už kvaišalų dozę. Tačiau tikra „parodomoji akcija“ – labai brangi.
Specialistai teigia, jog kuo pavojingesnis susidorojimo būdas, tuo aukštesnė kaina. Paprastai samdomoji žmogžudystė kainuoja apie 100 000 dolerių. Tačiau jei reikia sudoroti kokį garsų verslininką ar politiką, kaina išauga iki milijono.
Kaina priklauso ir nuo to, ką reikia su auka padaryti: tik sužeisti, psichologiškai „paspausti“ ar nužudyti. Pasitaiko, jog užsakovas nori, kad automobilio, kuriuo važiuoja auka, nei vairuotojas, nei keleiviai nenukentėtų. O tai padaryti be galo sunku, todėl kaina padvigubėja. Paprastai ne pats samdomas žudikas priima užsakymą. Tai padaro gaujų vadeivos, kurie, įvertinę riziką, pasako kainą.
Žmogžudystės „su prieskoniu“
Vertindami žurnalistės Anos Politkovskajos, verslininko Šabtajaus Kalmanovičiaus ir kitų garsių žmonių nužudymo aplinkybes, ekspertai pastebi, jog visus juos nužudė skirtingų kategorijų samdomi žmogžudžiai, tačiau visi užsakymai buvo atlikti kruopščiai ir be klaidų.
Nagrinėdami pastarųjų metų žmogžudystes, specialistai nustatė, jog jos skiriasi nuo tų, kurios buvo daromos praeitame dešimtmetyje. Tuomet nusikaltimas paprastai buvo vykdomas saugioje vietoje ir saugiu laiku (tarkim, naktį, tamsiame skersgatvyje, kai nėra žmonių).
A. Politkovskaja buvo nušauta dieną. Š. Kalmanovičius nušautas iš automato. Tai lyg ir klasikinis samdomos žmogžudystės bruožas, tačiau nusikaltimas įvykdytas milicijos panosėje. Be to, Š. Kalmanovičius vežėsi didelę pinigų sumą – pusę milijono dolerių, bet žudikai jų nepaėmė. Ekspertai įsitikinę, jog tai – parodomoji akcija.
Kriminalinio autoriteto Viačeslavo Ivankovo-Japončiko nužudymas tik iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip kriminalinė klasika. „Žudikas nerizikavo ir piko metu šovė iš arti. Tačiau jis šovė į pilvą, – aiškina ekspertai. – Jis turėjo maždaug 2,5 sekundės, kad iš tokio mažo atstumo paleistų šūvį į galvą ar širdį ir būtų tikras, kad auka nebegyva. Tačiau jis paliko sužeistą žmogų kankintis.“
Specialistai tvirtina, jog dažniausiai užsakovai – žmonės „su fantazija“. Jie nori, kad samdomas žudikas jų užsakymą įvykdytų „su trenksmu“, kad reginys būtų įspūdingas, apie jį daug kalbėtų ir rašytų. Dažnai prašoma inscenizuoti autoavariją, mirtiną traumą darbo vietoje ar lėtai nuodyti nurodytą auką. Pasitaikė atvejų, kai prašyta išdurti aukai akis, nupjauti lytinius organus ar išimti vidaus organą transplantacijai.
„Civilizuoti“ užsakovai
Žmogžudysčių užsakovai paprastai būna ne gaujų vadeivos – jie savo problemas sprendžia be samdomų žudikų pagalbos. Profesionalų paslaugomis naudojasi žmonės, kurie neturi tiesioginių ryšių su nusikalstamu pasauliu.
„Jie, pasižiūrėję filmų apie užsakomąsias žmogžudystes, sumąsto savo variantą, kaip atsikratyti jiems neparankiu žmogumi, – sako specialistai. – Vykdytojai atrandami per milicininkus, susijusius su nusikalstamomis struktūromis, per saugos firmas, privačius detektyvus ir pan.“
Laisvu laiku samdomi žudikai dirba banditų vadeivų apsaugininkais arba nelegaliai saugo įvairaus plauko verslininkus. Samdomų žudikų grupuotės dažnai atranda ir rėmėjų – jų sąskaitas papildo verslo žmonės, kurie savo komercinius reikalus tvarko ne civilizuotai, o nusikaltamu būdu.
„Akistatos“ inf.
