Nuo valstiečių žaliavo regioninė spauda
Nors Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderis Ramūnas Karbauskis nevengia smarkiai kritikuoti žiniasklaidos, visgi, rinkimės kampanijos buvo išleista daugiausiai iš visų partijų – 1,1 milijonus eurų. Daugiausiai ši partija skyrė politinei reklamai spaudoje – bene pusketvirto šimto tūkstančių eurų.
Antroje vietoje liko politinės reklamos televizijoje įsigijimas, jam buvo išleista 232 tūkstančių eurų. Mažiausiai rinkimų laimėtojai investavo į politinę reklamą radijuje – jai skyrė vos 16 tūkstančių eurų. Palyginus su kitomis politinėmis partijomis, mažiau, nei kitos partijos, valstiečiai mažiau skyrė iš išorės reklamai: plakatams, stendams.
Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto Medijų tyrimų laboratorijos vedėjas daktaras Andrius Šuminas tikina, kad valstiečiai teisingai įsivaizdavo savo elektoratą ir gausiausiai finansuotos žiniasklaidos priemonės buvo pasirinktos protingai.
„Jie visiškai teisingai įsivaizdavo, kas yra jų rinkėjas ir ypatingai daug buvo investuota į regioninę spaudą. Ir buvo itin smarkiai dirbama su regionais ir jų žiniasklaidos priemonėmis. Čia būnant Vilniuje, kai kuriems žmonėms buvo labai keista dėl valstiečių pergalės. Nes atrodė, kad niekas jų žiniasklaidoje nei matė, nei girdėjo. Bet jeigu mes pažiūrėsime į tai, kas buvo regionuose vykdoma. Tai regioninė spauda buvo perkama taip, kad ji žaliavo“, - teigia pašnekovas.
Andrius Šuminas taip pat teigia, kad mažas finansavimas radijui taip pat yra pateisinamas, valstiečiams jis tiesiog nėra efektyvi priemonė.
„Galima daryti prielaidą, kad valstiečiai gal ir sąmoningai nesiekė eiti į nacionalines medijas. O šiuo atveju, pasirenkant lokalias radijo stotis. Nes radijas gal šiuo atveju nėra pati efektyviausia komunikacijos priemonė. Kaip įvairūs tyrimai rodo, kad jų elektoratą lengviau ir efektingiau yra pasiekti per kitas priemones“, - situaciją vertina Andrius Šuminas.
Atgyvenęs reklamos tipas konservatoriams pasiteisino
Tėvynės sąjunga – Lietuvos krikščionys demokratai daugiausiai lėšų skyrė būtent išorės politinei reklamai – beveik 250 tūkstančių eurų. Reklamai spaudoje konservatoriai pasirinko skirti mažiau, nei kitos partijos – maždaug 186 tūkstančius eurų.
Reklamai radijo eteryje konservatoriai skyrė trigubai daugiau lėšų, nei valstiečiai – beveik 45 tūkstančius eurų. Politinei reklamai televizijoje konservatoriai skyrė visu 100 tūkstančių mažiau, nei kad rinkimų nugalėtojai valstiečiai – 130 tūkstančių eurų. Iš viso ši partija politinei reklamai rinkimų laikotarpiu skyrė truputį daugiau, nei 1 milijoną eurų.
Andriui Šuminui konservatorių sprendimas tiek daug investuoti į išorinę reklamą (plakatai, reklaminiai stendai) yra puikiai paskaičiuotas – lauko reklama nėra atgyvenusi, o puikiai veikia didžiuosiuose miestuose.
„Prieš porą metų mes darėme tyrimą su jaunais žmonėmis, kur jie pastebi politinę informaciją rinkiminių kampanijų metu. Labai nustebino rezultatai, kad didžiausiu procentu buvo minima būtent lauko reklama. Nors iš vienos pusės kartais atrodo, kad plakatai yra pasenęs ir atgyvenęs dalykas, tačiau pastebėjimo prasme tai yra labai veiksminga priemonė. Tai kad ir tos pačios Tėvynės sąjungos visos kampanijos pasirinkimas, tai yra akivaizdu, kad pasiteisino. Ypač, kad jų pagrindinis elektoratas yra didžiuosiuose miestuose. Dėl šios priežasties ta lauko reklama pasidaro labai tinkamas ir efektyvus kanalas“, - teigia politinės komunikacijos ekspertas.
Brangi, bet pakrikusi socialdemokratų reklama
Socialdemokratai į šių metų rinkimų kampaniją investavo daugiausia – 1,4 milijonus eurų. Nors aiškaus pasiskirstymo šioje partijoje nebuvo, socialdemokratai negailėjo lėšų visoms medijoms: reklamai televizijoje skyrė 280 tūkst. eurų, radijuje – 4 kartus daugiau, nei valstiečiai – 60 tūkst. eurų, spaudai – 366 tūkst. eurų, o politinei reklamai internete paskyrė 161 tūkst. eurų.
Išorinei reklamai socialdemokratai skyrė 191 tūkstantį eurų. Andrius Šuminas teigia, kad socialdemokratai tiesiog nežinojo, kokią žinutę nori išsiųsti rinkėjams. Todėl lėšų skyrė daug ir viskam.
„Socialdemokratų pralaimėjimas buvo pačioje pradžioje, rinkiminiame štabe. Nes tikrai iš visos kampanijos yra matyti tas partijos pasimetimas. Ir nežinojimas, nei kokią žinutę yra norima perduoti, nei į ką orientuotis, nei kokius kanalus naudoti. Tai vertinant visą jų kampaniją, ką parodo ir rezultatai, yra pakankamai dėsningas. Ir tas socialdemokratų pakrikimas iš esmės labai gražiai matosi tiek organizacine prasme, tiek visos kampanijos metu“, - sako pašnekovas.
Pasiteisinusi liberalų taktika: mažai televizijai, daug internetui
Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdis rinkiminei kampanija skyrė 846 tūkstančius eurų. Didžiausia šios sumos dalis nugulė į išorinės politinės reklamos kišenę – 191 tūkst. eurų, neatsiliko ir politinė reklama spaudoje – 175 tūkstančiai eurų. Interneto reklamai liberalai skyrė 143 tūkst. eurų, o politinei reklamai televizijos eteryje, skyrė mažiausiai – 124 tūkst. eurų.
Politinės komunikacijos ekspertas Andrius Šuminas sako, kad liberalai konkrečiai žino, kas yra jų rinkėjas
„Liberalai patys pirmieji pradėjo dirbti su internetu. Jų orientacija į internetą sako, kad jie žino, kas yra jų rinkėjas, kaip jį pasiekti. Kaip ir 2012 metų jų rinkiminė kampanija buvo stipriai statoma ant interneto ir socialinių medijų. Šiuose rinkimuose tai vėl akivaizdžiai matėsi. Ir tas rezultatas, kuris buvo pasiektas, atsižvelgiant į visus buvusio partijos lyderio skandalus ir problemas, tai parodo, kad buvo pasirinkta teisingas komunikacijos strategija. Ir rezultatas, kuris buvo prognozuojamas, ar net pati partija tikėjosi, buvo geresnis rinkimuose“, - teigia komunikacijos ekspertas.
