Susiveržti diržus agituojantys Vyriausybės nariai pamiršta šiuos raginimus, kalbai pasisukus apie pačių vadovaujamų ministerijų viešuosius ryšius. Šių institucijų populiarinimas ir kitais metais biudžetui kainuos milijonus litų.
Planuodami kitų metų biudžetą, Vyriausybės nariai nepamiršta įtraukti lėšų savo vadovaujamoms ministerijoms populiarinti. Nors Finansų ministerija rekomenduoja "prireikus" valstybės institucijų išlaidas mažinti 5 proc., daugelis tokios būtinybės neįžvelgia.
Poslinkių nematyti
Dar pernai kilus skandalui dėl Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) vadovės Kazimieros Prunskienės galimo reklamavimosi valstybės lėšomis užsakant straipsnius žiniasklaidoje apie ŽŪM laimėjimus, Vyriausybės kancleris Valdemaras Sarapinas žadėjo siūlyti sukurti darbo grupę, kuri imtųsi taisyti įstatymus ir apribotų ministerijų galimybes reklamuotis. Juoba kad Vyriausybės kanceliarijai ėmus analizuoti ministerijų viešuosius ryšius paaiškėjo, jog šioms institucijų reikmėms per metus gali būti išleidžiama apie 20 mln. litų. Tačiau ir 2009 metų biudžete ministerijų išlaidos viešiesiems ryšiams daug nemažės.
Premjeras G. Kirkilas ("News Bridgepix" nuotr.)
Apetitas nemažėja
Šiemet, oficialiais pačių ministerijų LŽ pateiktais duomenimis, daugiausia lėšų ryšiams su visuomene buvo numatyta Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) biudžete - 2,3 mln. litų. Kitąmet SAM visuomenei informuoti apie savo veiklą norėtų išleisti 1,6 mln. litų. Dažnai linksniuojama ŽŪM šiemet viešiesiems ryšiams turi 1,4 mln. litų. Šios institucijos atstovai teigia kitiems metams planuojamų išlaidų įvardyti dar negalintys, mat šiuo metu ministerijos 2009-ųjų biudžeto projektas mažinamas.
Beveik milijoną viešiesiems ryšiams šįmet turi Krašto apsaugos ministerija (KAM), kitiems metams prašanti panašios sumos. Beveik 235 tūkst. litų KAM šįmet išleido Kariuomenės ir visuomenės dienos minėjimui, dar 15 tūkst. litų kainavo mokinių kūrybinių darbų konkursas „Atkurtai Lietuvos kariuomenei - 90 metų“. Lėšų skirta ir kitiems renginiams, interneto svetainės modernizavimo darbams, žiniasklaidos stebėsenai ir mokymams. Užsakomiesiems straipsniams spaudoje KAM šiemet neskyrė nė lito.
900 tūkst. litų informaciniams skelbimams aktualiais visuomenei klausimais, leidiniams svarbiausiomis viešųjų finansų temomis, žiniasklaidos stebėsenai, naujienų agentūrų paslaugoms, nuolatiniam interneto svetainės tobulinimui ir atnaujinimui šiemet planuoja išleisti Finansų ministerija (FM). Kitiems metams ši institucija vienintelė ketina prašyti mažiau - 800 tūkst. litų.
Pusės milijono kitiems metams pageidautų Aplinkos ministerija, šįmet valdanti tokią pačią sumą. Turinti panašią sumą teigia ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. 500 tūkst. litų kitų metų biudžete norėtų Susisiekimo ministerija, šįmet turinti apie 310 tūkst. litų.
Kitokie duomenys
Mažiausiai ryšiams su visuomene išleidžianti LŽ pranešė Užsienio reikalų ministerija (URM). Įvairioms visuomenės informavimo priemonėms šalyje ir užsienyje šiemet esą skirta apie 100 tūkst. litų, kitąmet šioms reikmėms pageidaujama 180 tūkst. litų.
Vis dėlto oficialiai ministerijų pateikti duomenys verčia šiek tiek abejoti jų tikrumu. Dar 2005 metais Seimo Užsienio reikalų komiteto atlikta valstybės institucijų apklausa parodė, kad 2004-aisiais informavimo ir komunikacijos apie Lietuvą veiklai jos apytiksliai išleido 20 mln. litų. 2006 metais, Vyriausybės kanceliarijos surinktais duomenimis, toms reikmėms išleista suma sudarė jau apie 31 mln. litų.
Šių metų pradžioje paskelbtais bendrovės „TNS Gallup“ tyrimo duomenimis, pagal reklamos plotus spaudoje pirmavo būtent valstybės institucija - ŽŪM, tik procento dalimis atsilikusi nuo prekybos gigantės „Maxima LT“.
Galimybė pasipuikuoti
Ministerijoms disponuojant milijoninėmis sumomis savireklamai, nesiliauja ir skandalai, šių institucijų vadovams mėginant valstybės pinigais pagražinti savo įvaizdį.
Riziką, kad visuomenei informuoti iš biudžeto skiriami pinigai gali būti panaudoti ministerijai ar jos vadovams populiarinti, įžvelgė ir Vyriausybės kancleris V.Sarapinas. „Nesant reglamentavimo kartais atsitinka, kad teikiant informaciją siekiama pagerinti visuomenės nuomonę apie instituciją ir jos vadovus, o informavimas lieka šalutinė funkcija“, - sakė jis prieš metus.
Kaip žinoma, 2006-ųjų pradžioje bandymu reklamuotis valstybės pinigais buvo apkaltintas tuometinis ūkio ministras „darbietis“ Kęstutis Daukšys. Netrukus į dar rimtesnius nemalonumus įsivėlė žemės ūkio ministrė K.Prunskienė - Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nusprendė ją pažeidus Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymą. Šią savaitę ministrės skundą dėl VTEK išvadų nagrinėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad „negali būti ribojama ministro, kaip politiko, teisė skelbti teigiamą informaciją apie savo ir vadovaujamos institucijos veiklą, nes tai stiprina žmonių pasitikėjimą valstybės institucija bei pačia valstybe“.
Pagundai pasigirti nuveiktais darbais neatsispyrė ir premjeras Gediminas Kirkilas. 2007-ųjų pabaigoje Vyriausybė biudžeto pinigais apmokėjo ištisus spaudos puslapius, kuriuose vardyti įvykdyti darbai, o skelbimus vainikavo didelė premjero nuotrauka ir parašas.
Šiuo metu VTEK svarsto, kaip pasielgti su parlamentaro Gintaro Šileikio skundu dėl spaudoje pasirodžiusių straipsnių, parengtų bendradarbiaujant su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Juose, anot politiko, kartu akivaizdžiai reklamuojama ir ministrė Vilija Blinkevičiūtė.
