Lovoje esantis prakaitas, seilės, pleiskanos, negyvos odos ląsteles ir net maisto dalelės sukuria nuostabią aplinką bakterijoms, grybeliui, virusams ir net mažiems vabalėliams augti.
Štai keli dalykai, slypintys tarp jūsų patalų.
Bakterijos
Mūsų lovos gali tapti daugybės bakterijų rūšių namais.
Vienas tyrimas, kurio metu buvo tiriamos ligoninių lovų paklodės ir užvalkalai, parodė, kad ten dažnai galima aptikti stafilokoko bakterijų. Nors paprastai jos nėra pavojingos, pro žaizdas patekusios į organizmą, jos gali sukelti sunkias ligas, o tam tikros stafilokoko rūšys gali padaryti daugiau žalos nei kitos.
Štai, pavyzdžiui, auksinis stafilokokas, kuris yra labai lengvai pernešamas ir gali sukelti odos infekcijas, plaučių uždegimą ir pabloginti aknę. Jos ne tik gali gyventi ant pagalvių užvalkalų, bet ir gali būti atsparios antibiotikams.
Mokslininkai taip pat nustatė, kad kartu su stafilokoku, ligoninių lovose taip pat dažnai galima aptikti žarninių lazdelių ir kitų panašių bakterijų, vadinamų gramneigiamomis bakterijomis. Gramneigiamos bakterijos yra rimta sveikatos problema, kadangi jos yra ypatingai atsparios antibiotikams, o patekusios į organizmą gali sukelti sunkias infekcijas, pavyzdžiui, šlapimo takų infekciją, plaučių uždegimą, viduriavimą, meningitą ir kraujo užkrėtimą. Kai kurios žarninių lazdelių atmainos taip pat yra labai didelio užkrečiamumo, ir dėl jų žmogui gali išsivystyti šlapimo takų infekcijos, keliautojų viduriavimas ir plaučių uždegimas. Todėl yra labai svarbu pasinaudojus tualetu kruopščiai nusiplauti savo rankas. Taip šios bakterijos neišplis į kitas jūsų namų vietas.
Žinoma, ligoninės skiriasi nuo mūsų namų aplinkos. Tačiau tai nereiškia, kad šios bakterijos negali patekti į mūsų namus. Iš tiesų, maždaug trečdalis žmonių savo kūnuose nešioja auksinio stafilokoko bakterijas, o tai reiškia, kad jos gali labai lengvai atsidurti jūsų lovoje.
Erkutės
Miegodami mes kasdien prarandame apie 500 mln. odos ląstelių. Jos gali privilioti jas valgančias mikroskopines dulkių erkutes. Šios erkutės ir jų išmatos gali sukelti alergiją ar net astmą.
Nemažai pavojų gali ir kelti ir blakės. Nors nėra įrodyta, kad šie maži (apie 5 mm ilgio) vabzdžiai gali pernešti ligas, jų įkandimai palieka niežtinčias raudonas dėmeles. Jos taip pat gali turėti poveikį žmogaus psichinei sveikatai, pavyzdžiui, sukelti nemigą, nerimą ar alergijas.
Blakės į namus gali patekti ant minkštų paviršių, tokių kaip rūbai ar kuprinės. Jas atnešti gali ir kiti šeimos nariai.
Nors erkutes galima nužudyti lovatieses ir užvalkalus skalbiant aukštoje, maždaug 55℃ temperatūroje, blakėms išnaikinti gali prireikti ir dezinsekciją atliekančių profesionalų pagalbos.
Namų mikrobai
Į jūsų lovą gali patekti ir prieš tai kitur, pavyzdžiui, ant rūbų, rankšluosčių, gyvūnų, tualeto, vonios ar virtuvės paviršių gyvenę mikrobai.
Vonios ir virtuvės rankšluosčiuose gyvena daugybė baterijų, tarp kurių gali būti ir auksinis stafilokokas bei žarninės lazdelės. Netinkamas skalbimas gali padėti joms išplisti ant kitų daiktų, įskaitant ir mūsų patalynę. Per nešvarius lovos užvalkalus ar rankšluosčius gali plisti net tokios ligos kaip gonorėja.
Skirtingos mikrobų rūšys ant paviršių išgyvena skirtingą laikotarpį. Auksinis stafilokokas ant medvilnės gali išgyventi apie savaitę, o ant kilpinio audinio – apie dvi. Įvairūs grybeliai, pavyzdžiui, baltasis balkšvagrybis, galintis sukelti burnos pienligę, šlapimo takų uždegimus ir lyties organų kandidozę (pienligę), ant įvairių audinių gali išgyventi net iki mėnesio.
Gripo virusai ant audinių gali išgyventi iki 8–12 valandų. Tačiau kai kurie virusai, tokie kaip karvių raupų virusas, ant vilnos arba medvilnės gali išlikti gyvybingas net iki 14-os savaičių.
Lovos higiena
Tam, kad įvairūs mikrobai netaptų realia grėsme jūsų sveikatai, reikia tinkamai ir reguliariai skalbti savo patalynę. Tačiau kaip dažnai tai daryti?
Nors negalime patalynės skalbti kasdien, mes galime kas rytą ją išvėdinti. Kadangi miegant patalynėje kaupiasi drėgmė, prieš paklojant lovą vertėtų trumpam nuo jos nuimti antklodę, kad išsivėdintų po ja buvę sluoksniai. Taip lovos paklodė ir čiužinys tampa mažiau patrauklia vieta bakterijoms ir dulkių erkutėms veistis.
Čiužiniai taip pat gali virsti tikru bakterijų ir mikrobų šaltiniu, kadangi jame per daugelį metų prisikaupia odos pleiskanų, maisto trupinių ir net grybelių. Kadangi čiužinius išplauti yra sudėtinga, jame gyvenančių mikrobų skaičių galite sumažinti naudodami skalbiamą čiužinio apsaugą ir ją plaudami maždaug kartą per 1–2 savaites. O kas mėnesį išsiurbdami savo čiužinį jūs iš jo pašalinsite alergenus ir dulkes. Čiužinį taip pat svarbu dažnai apversti, o jeigu jam jau daugiau nei 10 metų – įsigyti naują.
Patalynę yra rekomenduojama skalbti kartą į savaitę (ir netgi dažniau, jei tai įmanoma) – ypač jeigu lovoje praleidžiate daug laiko, miegate nuogi arba naktimis daug prakaituojate. Taip pat yra patariama pagalvių užvalkalus keisti maždaug kas 2–3 dienas.
Norint išnaikinti visus patalynėje slypinčius gyvius, paklodes ir užvalkalus reiktų skalbti šiltoje temperatūroje (apie 40–60℃). Tiesa, svarbu neperkrauti savo skalbimo mašinos ir įpilti pakankamai skalbiklio, o prieš naudojimą patalynę pilnai išdžiovinti.
Norint išlaikyti patalynę kuo švaresnę tarp skalbimų, yra pravartu prieš miegą visada nusiprausti, neiti miegoti ar snausti suprakaitavus, nenusivalius makiažo ar ką tik išsitepus kūną losjonais, kremais ir aliejais. Higieną galima palaikyti ir nevalgant lovoje, neleidžiant ant jos lipti gyvūnams ir prieš atsigulant nusiimant nešvarias kojines.
Patarimų teksto autorė: Vestminsterio universiteto medicininės mikrobiologijos dėstytoja Manal Mohammed.
