Su trimis šunimis – Bardaku, Chaosu ir Bubu žaidžianti mergina vardu Skaistė. Ji su vyru bei atžala metė patogų gyvenimą Klaipėdoje ir atsikraustė į kaimą prie Rietavo.
„Aš kai gyvenau mieste, buvau pakankamai nervingas žmogus buvau, labai daug laiko praleisdavau komentaruose, nes jei blogas oras tai ką veikti? Tai sėdi ten, skaitai ir nervinies“, – sako gyvūnų globėja Skaistė Svidraitė.
Tad kaime mergina įkūrė niekam nebereikalingų naminių gyvulių prieglaudą ir čia surado ramybę.
„Dabar man tie socialiniai tinklai nors ir yra darbas, tam, kad rodyti tuos gyvūnus, bet dabar tai jau nebeturiu laiko sėdėti, kas kur apie ką rašo, aš parodau savo gyvūnus, pabendrauju su žmonėm“, – pasakoja S. Svidraitė.
Žmonės į šią prieglaudą pabūti su gyvūnais atvyksta iš visos Lietuvos. Ramybės suteikia arklių glostymas ar žaidimai su nepailstančiu avinu vardu Perkūnas. Vis tik rūstų vardą turinčiam avinui labiausiai patinka kai jį kaso ar glosto.
Kaip ir kiti prieglaudos gyvūnai čia bus nukaršinti. Tiesa, visi jie turi skaudžias istorijas. Mėsai ir reprodukcijai nebetinkamo raguočio Perkūno jo buvęs savininkas atsikratė tiesiog išleisdamas Šilutės centre.
„Aš nežinau, kiek jam yra metų. Pas mus gyvena jau treti metai. Jis irgi sutiks savo natūralią mirtį. Parsivežiau automobilio bagažinėje. Jis gulėjo ramiai kaip šuniukas, nieko nedarė“, – teigia S. Svidraitė.
Baltas arklys – Halas. Jį iš arklių perpardavinėtojų nusipirko kita perpardavinėtoja.
„Jis buvo be paso, ji norėjo išsiųsti jį į Suomiją. Jį pirko kaip dvylikameti, na, tai jaunas, darbui tinkamas arklys. Jojimui ar kitiems darbam. Išsikvietė veterinarę, arklys jau kaip ir turėjo važiuoti į užsienį, atvyko veterinarė ir pasakė, kad jam tikrai ne dvylika, o virš 20 metų. Ir ta mergina prie tos veterinarės pasakė, kad gražina atgal, jai jo nereikia“, – kalbėjo S. Svidraitė.
Kad arklys vėl neatitektų perpardavinėtojams, Skaistė jį pasiėmė į prieglaudą. O Halas erdviame kieme mėgaujasi oria senatve.
Halui kompaniją palaiko jo bendraamžė Žibutė. Ji taip pat čia atkeliavo iš perpardavinėtojų rankų. Kumelės nugara neįprastai įdubusi. Tai nuo ligos, kurią sukelia nuolatinis gyvūnų išnaudojimas.
„Žibutei yra lordozė. Tai yra nuo netinkamos priežiūros, nuo netinkamo krūvio, nuo dažno gimdymo. Ir nebepataisomas reikalas. Ir tokių ekstremalių atvejų ir pasaulyje, bandžiau išguglint, tai nėra daug“, – sako S. Svidraitė.
Tokiems žmonių nuskriaustiems naminiams gyvuliams Skaistės kieme jau darosi per ankšta. Tad mergina ateityje planuoja įsigyti didesnį sklypą, kuriame galėtų karšinti niekam nebereikalingus naminius gyvulius, o šiems kompaniją palaikytų trys šunys – Bardakas, Chaosas ir Bubu.
