Būtų įdomu, jei ministras pirmininkas ir jo „politbiuras“ su visais partiniais ir nepartiniais „valstybininkų“ strategais kreiptųsi pagalbos į tautą.
Jei Valdas Adamkus vetuos „Leo LT“ įstatymą – neteksime Gedimino Kirkilo, kaip premjero. Taip „leidžia suprasti“ jis pats. Nežinia, ar Lietuva išgyventų šią šiurpią netektį ir skausmą, juolab, kad tuo pačiu grėstų bent laikinai – iki persėdimo į kokį nors kitokį postą – likti be Albino Januškos. Tai tikriausiai sunkiai išgyvenamas smūgis. Pasimetusi nacija gali pulti į dar didesnę depresiją, dar gausiau emigruoti ir žudytis keliuose. Suvokdama šią perspektyvą aktyvioji ir sveikoji piliečių dalis jau turėjo pulti rašyti Prezidentui naują peticiją – maldaudama nepalikti jos be savo ganytojų ir pasirašyti viską, ko tik premjeras įsigeis. Keista – kodėl taip nėra.
Dievaži – būtų įdomu, jei ministras pirmininkas ir jo „politbiuras“ su visais partiniais ir nepartiniais „valstybininkų“ strategais kreiptųsi pagalbos į tautą. Įdomu, kiek žmonių su plakatais, vėliavomis, daugybe raudonų rožių ir žvakučių („Maximoje“ galima visko nusipirkti), giedodami ir ašarodami ateitų ginti savo rūpestingųjų ir genialiųjų ganytojų.
Gal tikrai paaiškėtų, kad dvidešimt septyni tūkstančiai parašų ir keli šimtai mitinguojančių nesusipratėlių tėra tik atskalūnai, paksininkai, populistai, užsisvajoję intelektualai ir kitokie neatsakingi tipai. Manau, daugelis jų net susigėstų ir prisipažintų klydę bei atsiprašytų, jog nesuprato nei tikrųjų tautos interesų, nei siekių. Žinoma, jų atgailos nuoširdumą dar turės patikrinti 37 „teisingų“ parlamentarų inicijuojama laikinoji komisija. I. Šiaulienė, kaip žinia, sėkmingai sutelkė būrį deputatų šventam reikalui – išsiaiškinti – ar kokie nors „gazpromininkai“ nešvaisto energijos ir lėšų „liūto“ priešininkams kurstyti. Dujų pinigai ir galia – dalykas rimtas. „Valstybininkai“ negalėtų leisti, kad nors dalis šio gero tektų kažkam kitam. Tai – jų teritorija.
Tiesa, kažkodėl įtariu, kad nieko panašaus nebus. Nei mitingų, nei balionų, nei skanduojančiųjų minių, nei peticijų. Ne tik todėl, kad judinti tautą ir klausti jos tikros nuomonės šiai – savo nepakeičiamumu ir taip šventai tikinčiai - kompanijai atrodytų žema ir nepadoru. Manykim, kad tai nereiškia, jog tikros rinkėjų nuomonės jie bijo labiau nei laikinųjų komisijų.
Tiesiog, įtariu, kad mes premjero ir vėl nesupratome. Juk mes, žurnalistai ir visokie ten nevėkšlos opozicionieriai, tokių patarėjų neturim ir LKP CK propagandinio darbo padaliniuose nesistažavome. Juk mes nuolat visi jį „ne taip“ suprantame. Juk jei jis sako, kad inicijuos pirmalaikius rinkimus, tai reiškia, kad jo partija nedalyvaus balsavime. Jei jis sako, kad mokytojams pakels algas nuo atitinkamos datos, tai reiškia, kad laiko špygą kišenėje. Jeigu – ne kartą ir visiems girdint - sako, kad jam nepakeliui su Darbo partija, tai reiškia, kad už jį, su pastarąja, susitars kitas koalicijos partneris. Premjero minčių gelmės įkąsti, minčių posūkius prognozuoti sugeba ne kiekvienas „runkelis“ ir populistas. Išgirdus premjero poziciją ryte, reikia laukti bent vakaro, kol jis pats mandagiai ir artikuliuotai išaiškins, kad aplinkui daugelis kenčia nuo sutrikusios klausos ir įgimto bukumo.
Visgi tam tikras tendencijas premjero elgesio taktikoje ir aiškinimuose matyti galima. Viena iš jų - juo rimtesnis ir dramatiškesnis yra įsipareigojimas, juo dažniau jį reikia suprasti visiškai atvirkščiai.
Todėl neskubėkite pirkti vėliavų ir žvakučių, net jei tikrai susigraudinote – nebent kokia akcija ir dalina beveik dykai. G. Kirkilas neišeis ir neišsives patarėjų vien dėl kažkokio trūkstamo parašo. Net jei jo ir pritrūks, o tai, žinant jo Ekscelencijos praktiką šioje kadencijoje – menkai tikėtina. Kaip rašė viena poetė – „Bolševikas posto nepaliks“. Beje, manau, kad ypač niekur neskubės, kol tautos amžinosios gerovės projektas nebus galutinai palaimintas, akcijos ir padorūs kiekiai įvairiausių formų dividendų – pasidalyti. Ką tik gimusiems liūtukams juk kurį laiką reikia priežiūros ir rūpesčio. Kol sustiprės. Tad miegokit ramiai – premjeras su Jumis. Jis dar turi ką veikti bet kuriuo atveju. Nemažai reikia spėti iki rudens.