Teisėsaugininkai atskleidžia, kad per metus išsiplėtė įtariamųjų ratas, tačiau dar neišduoda kokią žalą gamtai bendrovė „Grigeo Klaipėda“ padarė. Tiesa, anot prokurorų, pačios įmonės nusamdyti ekspertai tvirtina, kad žalos gamtai iš viso nėra. Prokurorė atskleidžia, kad įmonei gresia iki 5 milijonų eurų bauda.
Lygiai prieš metus prokurorai Klaipėdoje sušaukė spaudos konferenciją, kurioje paviešino nustatę, jog įmonė „Grigeo Klaipėda“ galimai ne vienerius metus pylė nevalytas nuotekas tiesiai į Kuršių marias. Šiandien, minint šio skandalo metines, prokurorai sako, kad jau yra tyrimo finišo tiesiojoje.
„Ikiteisminis tyrimas nėra baigtas, planuotus jo baigimo terminus koreguoja karantino ribojimai bei pirminėje tyrimo stadijoje negalėjusi būti žinoma tirtinų duomenų milžiniška apimtis. Ikiteisminį tyrimą atliekančios prokurorės ne tik susipažino su daugiau nei 80 000 skaitmeninių failų turiniu ir tūkstančiais popierinių dokumentų, bet ir juos vertino“, – sako prokurorė Dalia Pocienė.
Prieš metus prokurorai įtarimus pareiškė pačiai įmonei ir dar šešiems jos darbuotojams. Nei tada nei dabar teisėsaugininkai jų pavardžių neatskleidžia. Tiesa, įtariamųjų ratas per metus padidėjo – žala gamtai ir dokumentu klastojimu dabar įtariami aštuoni darbuotojai.
„Šiai dienai yra 9 įtariamieji – aštuoni iš jų fiziniai r vienas juridinis, tačiau, kaip sakiau, esame finišo tiesiojoje ir vertinam visą surinktą medžiagą tai tikslinsim ir pačių įtariamųjų sąrašą“, – pasakoja prokurorė Gina Skersinskytė.
Pagal pareikštus įtarimus, įmonės darbuotojams gresia iki šešerių metų kalėjimo, o įmonei 5 milijonus eurų siekianti bauda. Maža to, bendrovė turės atlyginti ir žalą gamtai, tačiau jos dydžio prokurorai dar neišduoda. Užsimena tik, kad ji didesnė nei milijonas eurų. Kiti, pačios bendrovės nusamdyti ekspertai esą nustatė jog žalos gamtai visai nėra.
„Pati įmonė samdėsi ekspertus, užsienio ekspertus, kurie padarė tam tikrą tyrimą ir pateikė išvadas, kad žala gamtai nepadaryta. Mes manome kitaip. Ir mūsų specialistai pagal atitinkamas metodikas paskaičiavo žalą, ji tikrai nemaža“, – teigia G. Skersinskytė.
„Kol kas mes negalime komentuoti šitos informacijos. Nes visą informaciją mes esam pateikę tiek prokuratūrai, tiek aplinkos apsaugos departamentui. Tai iš tikrųjų laukiam“, – kalbėjo „Grigeo Klaipėda“ generalinis direktorius Tomas Eikinas.
Vis dėlto, „Grigeo Klaipėda“ atstovai aiškina, jog pasiruošę kompensuoti visą žalą gamtai jei tai bus nustatyta. Maža to, žada ir pasitaisyti bei jau tiesia naujus vamzdžius, kuriais jau esą tinkamai, po pirminio valymo įmonės įrenginiuose, nuotekos keliaus galutiniam išvalymui į bendrovę „Klaipėdos vanduo“. Tiesa, tai galės daryti tik prokurorams leidus, o dabar riboja gamybą todėl dirba ne pilnu pajėgumu. Tačiau dirba.
„Mums veikti maksimaliu pajėgumu reikalingas pirminis valymas Dumpiuose. Mes tam esam pasiruošę, visi leidimai yra gauti – statybos leidimai, ekspertizės yra atliktos. „Klaipėdos vanduo“, kuri yra ta šalis, kuri priiminės mūsų nuotekas, patvirtina, kad visi siūlomi sprendimai, numatytos priemonės, atitinka visus reikalavimus, kad nuotekos būtų išvalytos“, – sako T. Eikinas.
„Valymo įrenginiai Dumpiuose yra nusikaltimo įrankiai ir priemonės, jiems yra taikytos laikinos apsaugos priemonės ir mano supratimu šios priemonės gali būti panaikintos tik priimant galutinė sprendimą byloje“, – pasakoja G. Skersinskytė.
Tirti „Grigeo Klaipėdą“ veiklą prokurorai pradėjo po aktyvių uostamiesčio visuomenininkų skundų. Šiandien prokurorams pirštais į galimus įmonės pažeidimus baksnoję žmonės nėra patenkinti rezultatu.
„Įmonės vadovai yra arogantiški, jie bando visaip išvengti su mumis bendravimo, į prašomus dalykus neatsako, tai praktiškai niekas nepasikeitė ir sakyčiau net ir blogiau“, – kalbėjo Ketvergių bendruomenės pirmininkė Rasa Kuzavienė.
„Mes klaipėdiečiai žinoma, kad mes nelabai galim maudytis ten, kur visa Lietuva maudosi ir užsienio šalių piliečiai“, – sako visuomenininkė Raimonda Zaborė.
Maža to, visuomenininkai kritikuoja ir dabartinį aplinkos ministrą Simoną Gentvilą. Pro visuomenininkų akis neprasprūdo, jog prieš porą metų Simonas Gentvilas Seimui pateikė įstatymo projektą – skatinti įmones jungtis prie centralizuotų nuotėkų tinklų sumažinant joms mokesčius už nuotėkų valymą.
Prie miestų vamzdynų prisijungę verslininkai penkerius metus už paslaugas mokėtų tik pusę sumos, skirtumą padengtų valymo įmonės. Visuomenininkų teigimu, taip galimai dabartinis aplinkos ministras tada ruošė palankią dirvą įmonei „Grigeo Klaipėda“. Mat dauguma kitų, bent jau Klaipėdos taršių bendrovių prie centralizuotų tinklų ir taip buvo prisijungusios.
Jei Seimas šį liberalo siūlymą būtų priėmęs, „Grigeo Klaipėda“ nuotėkas jau tada būtų pradėjusi valyti įmonė „Klaipėdos vanduo“, o tai esą leistų „Grigeo Klaipėda“ sutaupyti šimtatūkstantines sumas, tvirtina visuomenininkai.
„Ponas Simonas Gentvilas, tada aplinkos komiteto narys, pateikė „Grigeo“ nuotekom 50 procentų nuolaidos įstatymo projektą. Kad gyventojai apmokėtų „Grigeo“ nuotekų valymą“, – sako R. Zaborė.
Pats Simonas Gentvilas tokius kaltinimus neigia ir sako, kad savo siūlymu norėjo įnešti skaidrumo į nuotekų valymą.
„Lietuvoje yra apie 700 nuotekas tvarkančių įmonių, kurios išleidžia jas tiesiogiai į gamtą ir nemaža dalis jų yra privačios įmonės. Ir tikslas yra, kad jos apsijungtų ir centralizuotųsi. Įstatymo tikslas buvo nukreiptas į kelis šimtus Lietuvos įmonių, pradedant žuvų perdirbimo fabrikais, naftos gamyklomis, eile uosto terminalų, kurie nuotekas patys tvarko ir po to išleidžia į gamtą ir sakydami, kad išvalo tas nuotekas“, – pasakoja aplinkos ministras Simonas Gentvilas.
Prokurorai pripažįsta, kad tokio dydžio byla aplinkosaugos srityje, kurią jie narplioja dėl „Grigeo Klaipėda“ veiksmų, yra ko gero viena didžiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje.
