Irena BUDRIENĖ
Socialdemokratai užsimojo keisti Konstituciją, kad per kitus savivaldybių tarybų rinkimus – 2015 metais – tiesiogiai rinktume merus. Ar tiesiogiai rinktas meras turės daugiau galių, ar jis galės būti ne partinis? O gal nauja merų rinkimų tvarka bus naudinga tik ant bangos esantiems socialdemokratams?
Abejoja nepartinio mero jėgomis
Socialdemokratai siūlo, kad tiesiogiai išrinktas meras būtų savivaldybės tarybos narys, jos pirmininkas ir savivaldybės vadovas.
„Meru taptų didžiausią gyventojų palaikymą turintis asmuo. Toks meras turėtų papildomų įgaliojimų ir daugiau sprendimų priimtų savo nuožiūra. Įsitvirtintų valdžios atskaitomybė prieš vietinius gyventojus“, – „Šiaulių kraštui“ sakė Seimo valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto narys Albinas Mitrulevičius, kartu su Seimo nare Milda Petrauskiene Seimo rudens sesijoje teikiantis Konstitucijos 119 straipsnio pataisą.
Pašnekovo žodžiais, būtų idealu, kad meras taryboje turėtų daugumą iš tos pačios, kaip ir jis, partijos narių arba sugebėtų suformuoji jį palaikančią daugumą. Be palaikančios daugumos meras būtų tik taryboje priimtų sprendimų vykdytojas, koks dabar yra administracijos direktorius.
A. Mitrulevičiaus nuomone, nepartinis meras susidurtų su sunkumais.
„Taryba gali diktuoti nepartiniam merui tokius klausimus, kurių vienas jis nepajėgs įgyvendinti“, – teigė pašnekovas.
Šiaulių meras norėtų pastiprinimo
Šiaulių miesto mero socialdemokrato Justino Sartausko nuomone, apie tiesioginių mero rinkimų naudą sunku kalbėti, kol nėra aiški rinkimų tvarka ir valdžios formavimo savivaldybėje modelis.
„Šiuo metu meras yra atskaitingas jį iškėlusiai partijai“, – pabrėžė meras.
Retoje savivaldybėje vadovauja viena partija – dažniausiai yra sudaroma kelių partijų koalicinė dauguma, turinti savo programą.
J. Sartausko nuomone, tiesiogiai renkant merą jo galios turi būti sustiprintos.
„Turėtų būti kažkas panašaus kaip centrinėje valdžioje. Nepritardama Seimo priimtiems sprendimams Prezidentė jų gali nepasirašyti, Seimo Pirmininkas irgi nepasirašo, jeigu nepritaria. Meras taip pat kai kuriais atvejais galėtų nesutikti su tarybos sprendimais“, – sakė J. Sartauskas. Meras galėtų vetuoti tarybos sprendimus ir siūlyti juos persvarstyti.
J. Sartauskas sutiktų dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose tik tuo atveju, jei meras turėtų ir atstovaujamosios, ir vykdomosios valdžios galių, nebūtų vien šventinių juostelių karpytojas.
Reikėtų daugiau funkcijų savivaldai
Partijos "Tvarka ir teisingumas" Šiaulių skyriaus lyderis ir miesto Tarybos narys Vidmantas Japertas iš principo pritaria siūlymui merus rinkti tiesiogiai. Bet vien priėmus įstatymą, niekas nepasikeistų. „Turėtų susiformuoti tiesioginių merų rinkimų tradicija“, – mano V. Japertas.
Jis svarstė, kad savivaldybė šiuo metu yra tapusi komunaliniu ūkiu, atsakingu už šiukšlių išvežimą ir žolės nupjovimą, o rimtesnės įtakos žmonių gyvenimui nedaro – pagrindinį valdžios vairą savo rankose tvirtai laiko nacionalinė valdžia. Ši tendencija tapo akivaizdi panaikinus apskričių administracijas.
„Norint praplėsti savivaldybės veiklos turinį, padidinti atsakomybę, vykdyti regioninę politiką, turėtų būti kalbama ne tik apie mero rinkimus, bet ir apie funkcijų tarp centrinės valdžios ir savivaldybių perskirstymą“, – teigė pašnekovas.
Merams siūlytų didesnę kompensaciją
V. Japerto teigimu, Šiauliuose yra asmenybių, galinčių dalyvauti tiesioginiuose mero rinkimuose.
„Būti meru – ne tik garbė, bet ir didžiulė atsakomybė. Merui turėtų būti suteikiamos socialinės garantijos po to, kai jis penkerius metus išmetęs iš gyvenimo tarnautų visuomenei. Kai, pasibaigus kadencijai, meras su vieno mėnesio atlyginimo dydžio kompensacija išeina šunims šėko pjauti, ne sprendimas“, – mano politikas.
Painioja partijų interesus su gyventojų
„Leido savarankiškiems kandidatams dalyvauti rinkimuose į savivaldybių tarybas. Manau, kad Prezidentei padedant artėja antras demokratijos etapas, kai bus leista dalyvauti ir tiesioginiuose mero bei seniūno rinkimuose“, – „Šiaulių kraštui“ sakė nepriklausomas Šiaulių miesto tarybos narys Stasys Tumėnas.
Jo nuomone, meras savivaldybėje turėtų atlikti jungiamąjį vaidmenį tarp atstovaujamosios ir vykdomosios valdžios.
„Jeigu meras būtų renkamas gyventojų, stiprėtų bendruomeniškumas, aktyviau reikštųsi visuomenininkai“, – sakė Tarybos narys.
Pasak S. Tumėno, gaila, kad posąjūdinės Lietuvos demokratija nutolo nuo savo kelio ir Lietuvoje sugrįžta prie nomenklatūrinio, oligarchinio, verslo struktūrų diktuojamos demokratijos ir politinio pasjanso.
Jis pateikė pavyzdžių, kaip Šiaulių miesto savivaldybės administracija, priimdama sprendimus, ne kartą trypė besikalančius bendruomeniškumo daigus: neatsižvelgė į pradinių mokyklų mokinių tėvų nuomonę dėl pradinių mokyklų išsaugojimo.
„Renkant merą tiesiogiai, būtų daugiau demokratijos. Ar Bogotos (Kolumbija) buvusiam merui lietuviui Antanui Mockui partijos svarbu? Ne“, – pabrėžė pašnekovas.
Valdžios koncentracija – Vilniuje
S. Tumėnas stebėjosi, kad nacionalinė valdžia žengia vieną žingsnį po kito valdžią koncentruodama Vilniuje. Pavyzdys – siekiama mažinti Seimo narių, atstovausiančių provincijai.
„Sėdintieji sostinėje nė neįsivaizduoja, kas dedasi Lietuvos kaime ir miesteliuose, nes yra visiškai atitrūkę nuo žmonių“, – įsitikinęs S. Tumėnas.
Sostinės sindromo esama ir dėl tiesioginių mero rinkimų: jau nuskambėjo pasiūlymas iki 2015 metų pasistengti tiesioginius merų rinkimus surengti bent Vilniuje, „kadangi sostinės meras yra ketvirtasis valdžios žmogus“.
