Tai buvo laboratorija ant ratų ir potencialus kandidatas keliauti į serijinę gamybą. Pavyzdys, jog tokio dydžio automobilis gali būti draugiškas poliariniams šeškams ar dabar tirpstantiems ledynams.
Hibridinę jėgainę turinčio automobilio idėją Vokietijos koncernas pradėjo tobulinti ir dėl dar vienos priežasties – naftos krizės, kuri išgąsdino visus automobilių pramonės dalyvius. Išgyvenę vieną krizę, automobilių gamintojai pradėjo galvoti apie alternatyvų scenarijų, kuriame nebūtų ėdrių, neefektyvių vidaus degimo variklio. Ir ties šia vieta į sceną įžengia 1982 metais debiutavęs „Mercedes Benz S123 E“.
Šis vokiškas universalas nebuvo panašus į daugelį modernių hibridinių automobilių. Vidaus degimo variklis griežė ne pagrindiniu smuiku. Jis buvo naudojamas kaip generatorius – įrankis, kuris leistų nuvažiuoti gerokai ilgesnį atstumą. Trumpai tariant – „Mercedes Benz“ panaudojo praktiškai identišką koncepciją, kurią šiuo metu galime pamatyti „BMW i3“ elektromobilyje.
Įprastai jis važiuoja naudodamas elektros energiją, bet vieno mygtuko paspaudimu įjungiate benzinu maitinamą generatorių ir tokiu būdu sustabdote baterijų išsikrovimo procesą. Be to, benzininis generatorius leidžia nuvažiuoti šiek tiek ilgesnę distanciją.
Tuo tarpu šalia priekinės ašies sumontuotas elektros motoras išvystydavo vos 41 arklio galią ir sukauptą energiją siųsdavo į galinius ratus. Net jeigu universalo bagažinėje nebūtų sunkių akumuliatorių, 41 arklio galią išvystęs elektros motoras nesugebėdavo pasiūlyti bent jau vidutiniškų dinaminių savybių. Na, žinote, pasiūlyti šiek tiek daugiau negu jojant ant arklio.
Pamirškite įsibėgėjimą iki 100 km/val., nes šios ribos automobilis niekada nesugebėjo pasiekti. Visgi, jeigu turite pakankamai daug kantrybės, šis Vokietijos koncerno inžinierių tvarinys po labai, labai, labai ilgo laiko būtų sugebėjęs pasiekti 80 km/val. greitį.
Bendrovės inžinieriai puikiai žinojo, jog hibridinę pavarą turintis universalas yra per lėtas ir per sunkus, jog būtų naudojamas bendro naudojimo keliuose. Vis dėlto, tai buvo labai tvirtas žingsnis link naujos kartos automobilių, kurie, panašu, netrukus užtvindys kiekvieno Europos didmiesčio gatves.
Naujų automobilių salonuose vis dažniau galima išvysti modelius su hibridine pavara. Bent jau dabar – tai tarpinė stotelė tarp tradicinį variklį ir elektra varomų automobilių. Nors daugelis gamintojų nori, jog mes patikėtume, kad tai visiškai nauja, inovatyvi technologija, tačiau taip tikrai nėra.
Šiuolaikiniai automobiliai komplektuojami viena iš dviejų tipų hibridinių jėgainių. Pirmasis tipas sutinkamas dažniausiai. Tai – benzininio ir elektros motoro tandemas, kuris padeda tam tikrą atkarpą įveikti kuo efektyviau. Priklausomai nuo pasirinkto važiavimo režimo ar vairavimo manieros, automobilis gali riedėti naudodamas benzininį, elektros arba abudu motorus.
Antrosios hibridinės jėgainės tipas yra labai panašus į pirmąjį. Jis nuo pirmojo skiriasi tuo, jog automobilyje esančias baterijas galima pakrauti ne tik benzininio arba dyzelinio variklio dėka, bet ir pasinaudojus namuose ar kur nors kitur esančiu elektros lizdu. Jeigu turite pakankamai daug įžūlumo – elektromobilių įkrovimo stotele.
Kol daugelis gamintojų įkraunamas hibridines jėgaines pristato kaip didžiausią šio amžiaus naujovę, Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes Benz“ iš tokių pareiškimų garsiai pasijuoktų, nes šios kompanijos inžinieriai automobilį su „šiuolaikiška“ technologija sukūrė dar 1982 metais. Ar dabar norite pasakyti – vau?
Naujų automobilių salonuose vis dažniau galima išvysti modelius su hibridine pavara. Bent jau dabar – tai tarpinė stotelė tarp tradicinį variklį ir elektra varomų automobilių. Nors daugelis gamintojų nori, jog mes patikėtume, kad tai visiškai nauja, inovatyvi technologija, tačiau taip tikrai nėra.
Šiuolaikiniai automobiliai komplektuojami viena iš dviejų tipų hibridinių jėgainių. Pirmasis tipas sutinkamas dažniausiai. Tai – benzininio ir elektros motoro tandemas, kuris padeda tam tikrą atkarpą įveikti kuo efektyviau. Priklausomai nuo pasirinkto važiavimo režimo ar vairavimo manieros, automobilis gali riedėti naudodamas benzininį, elektros arba abudu motorus.
Antrosios hibridinės jėgainės tipas yra labai panašus į pirmąjį. Jis nuo pirmojo skiriasi tuo, jog automobilyje esančias baterijas galima pakrauti ne tik benzininio arba dyzelinio variklio dėka, bet ir pasinaudojus namuose ar kur nors kitur esančiu elektros lizdu. Jeigu turite pakankamai daug įžūlumo – elektromobilių įkrovimo stotele.
Kol daugelis gamintojų įkraunamas hibridines jėgaines pristato kaip didžiausią šio amžiaus naujovę, Vokietijos automobilių gamintojas „Mercedes Benz“ iš tokių pareiškimų garsiai pasijuoktų, nes šios kompanijos inžinieriai automobilį su „šiuolaikiška“ technologija sukūrė dar 1982 metais. Ar dabar norite pasakyti – vau?