Šiuo metu menstruacinio ciklo sutrikimai yra vienas labiausiai paplitusių ginekologinių negalavimų. Nors kartą gyvenime su tuo susiduria beveik visos moterys. Tačiau vienas dalykas – „atsitiktinis nusimušimas“, sukeltas streso, o kitas dalykas – pastovūs užsilaikymai. Kaip sugrąžinti organizmui normalų biologinį ritmą?
Pirmosios menstruacijos, kaip taisyklė, prasideda 12-14 metų. Pirmaisiais metais ciklas nusistovi. Ir vis dėl to, pirmaisiais metais turėtų būti ne mažiau nei 8 ciklai. Jei po 14 metų menstruacijos vis dar neprasidėjo, mergaitei reikia išsitirti.
Ciklo trukmė skaičiuojama nuo pirmosios menstruacijų dienos iki kitų menstruacijų pradžios: mažiausiai 21, daugiausiai – 33 dienos. Rimta problema yra 14 ir daugiau dienų užlaikymas (kartais jis trunka iki 6 mėnesių). Būna ir atvirkščios situacijos, kai menstruacijos atvirkščiai prasideda per dažnai.
Iš kitos pusės, jei daug metų ciklas trukdavo 21-22 dieną, o tada staiga pailgėjo – tai irgi signalas nerimui. Reiktų atkreipti dėmesį ir į išskyrų trukmę: ar nuo 5-7 dienų procesas nesutrumpėjo iki 1-3.
Kaltųjų paieškos
1. Dažniausia ir pati banaliausia priežastis – mažojo dubens organų infekcija. Todėl visų pirma būtina išsitirti ir išgerti antiuždegiminius vaistus. Jei problema iš tikrųjų buvo infekcija, ciklo sutrikimai neturėtų daugiau kartotis.
2. Žymiai sudėtingesnė situacija, kai ciklo nereguliarumas priklauso nuo hormoninių sutrikimų. Jie gali kilti dėl įvairių priežasčių, todėl tai galima išsiaiškinti tik tyrimų pagalba. Šiuo atveju būtina ištirti ir skydliaukę, kadangi hormonų pusiausvyra gali būti susijusi arba su jos hiperfunkcionalumu, arba atvirkščiai – sumažėjusiu aktyvumu. Kartais problema gali būti susijusi ir su antinksčių funkcijos pakitimais.
3. Hormoniniai sutrikimai gali vykti ir kiaušidėse. Ir nebūtinai dėl to, kad šiuo metu vyksta uždegimas. Deja, priežastis gali būti aukštas infekcinis indeksas vaikystėje, t.y. dažnos peršalimo ligos mergaitėms iki 12 metų.
4. Raudoniukė ir vėjaraupiai taip pat gali „atlikti“ savo darbą folikulams kiaušidėse ir tokiu atveju sutrikimai prasideda jau nuo pirmojo menstruacinio ciklo. Sudėtingumas čia yra tas, kad paaugliai labai retai kreipia į tai dėmesį, todėl problema diagnozuojama žymiai vėliau. Būna, kad ciklo sutrikimams turi įtakos keletą problemų.
Ar būtinas gydymas hormonais?
Šis klausimas sprendžiamas individualiai. Jei pacientė jaučia nežymius hormoninius pakitimus, kai užsilaiko menstruacijos 5-10 dienų ir net yra kokia nors struktūrinė patologija kiaušidėse, sureguliuoti ciklą užtenka ir hemeopatinių preparatų bei jų gydymo komplekso.
Plačiai naudojamos ir kitos nemedicininės priemonės, pavyzdžiui, fizioterapija. Tik norint pasiekti rezultato, reikia kompleksinis priemonių naudojimas.
Tokiais atvejais padeda ir psichologo pagalba – juk hormoniniai pokyčiai turi įtakos ne tik ciklo sutrikimams: išbėrimai, plaukuotumo padidėjimas ir aibė priežasčių kompleksuoti. O išsigydyti nėra taip lengva ir paprasta, kadangi gydymas trunka 9-10 mėnesių.
Jei pas moterį yra ryškūs hormoniniai pakitimai, o tai liudija 2-3, ir netgi 6 mėnesių užsilaikymas, be gydymo hormonais apsieiti neįmanoma. Tokiais atvejais dažnai pastebimos ir problemos, susijusios su gimdos vystymusi. Laimei, šiuolaikiniai metodai gali realiai padėti. Būna ir taip, kad folikulų aparatas genetiškai yra toks, jog moteris visą gyvenimą turės problemų susijusių su ciklo sutrikimais – taip vadinamas policistinių kiaušidžių sindromas. Dažniausiai tokios pacientės yra dispancerio įskaitoje.
Jei yra reikalingas ilgalaikis gydymas tarp hormoninių preparatų kurso moterims leidžiama atsikvėpti nuo intensyvaus medikamentų poveikio.
Priimdama sprendimą gydytis hormonais, kiekviena moteris užduos klausimą, kaip šie preparatai ją paveiks? Esmė ta, kad moterys, turinčios hormoninio tipo menstruacinio ciklo sutrikimus, privalo atlikti insulino tyrimą.
Jei pacientės turi atsparumą insulinui, ji turi šansų išgyti. Tiesa, keičiantis hormonų pusiausvyrai ir geriant tabletes didėja ne svoris, bet apetitas. Turint omeny šį faktą, moterims skiriama ir kaloringa dieta. Ir jei ji prižiūrės save, skaičiuos kalorijas, tikrai nepriaugs papildomo svorio. Kai kurios netgi atvirkščiai, sugeba numesti svorio.
Kokia rizika?
Visų pirma, ciklo sutrikimai susiję su gimdos auglių formavimusi. Jų dariniai sukelia skausmą. Be to, cistos gali ir plyšti – o tai jau tampa ekstra situacija, reikalaujanti chirurginio įsikišimo.
Tuo momentu, kai menstruacijos užsilaiko, hormonai toliau tęsia savo darbą – tik lėčiau nei įprastai. Pastoviai gimdoje kaupiasi ir auga reikalingas sluoksnis, kuris turėtų išeiti menstruacijų metu. Kartais taip ir įvyksta.
Vis dėl to, kuo ilgiau laukiama, tuo dažniau vietoj išskyrų formuojasi vidinio sluoksnio sustorėjimas, polypai. Jei jų nešalinti chirurginiu būdu ir negydyti daugiau nei 5 metų, atsiranda onkologinių susirgimų rizika.
Esant nepilnavertei hormonų gamybai nereguliaraus ciklo metu iškyla ir nevaisingumo grėsmė. Dėl ciklo pažeidimų kiaušidės ne visada suspėja subręsti, todėl vietoj pilnavertiškų menstruacijų pasirodo tik menstruacinė reakcija.
Tokioje situacijoje ypatingai sunku pastoti. Ir tai dar tik pusė bėdos! Kai taip trokštamas nėštumas pagaliau prasideda, atsiranda grėsmė jo neišnešioti iki galo.
Todėl nereikėtų į ciklo sutrikimus numoti ranka, kadangi tai ne tik nereikšmingi negalavimai, bet jie gali iššaukti rimtas ligas. Diagnozuoti tai labai paprasta – reikia tik stebėti pokyčius, į juos reaguoti ir kreiptis pagalbos į kvalifikuotus specialistus.
