Paveikslas virtuvėje
Italijoje meno vertybių vagystes tiria Specialus policijos departamentas, įkurtas 1969 metais turistų lankomoje vietoje Romos centre esančiuose Baroko rūmuose.
Paveldosaugos policija yra sukaupusi didžiausią vogtų meno kūrinių duomenų archyvą pasaulyje, į kurį įtraukta maždaug 5,7 mln. vogtų meno kūrinių.
Praėjusiais metais šio departamento pareigūnai rado 2002 metais iš vieno JAV turtuolio jachtos Italijoje pavogtą vieną Rusijoje gimusio žydų dailininko Marko Šagalo darbą, kuris buvo radęs vietą privačioje kolekcijoje Bolonėje.
Pareigūnai taip pat tiria galimą tūkstančių retų knygų iš Džirolaminio bibliotekos Neapolyje vagystę. Įtariama, kad jas iš šalies nelegaliai išvežė ir pardavė buvęs šios bibliotekos direktorius.
Šiemet departamento pareigūnams pavyko surasti milijonų eurų vertą 1970 metais Londone pavogtą Polio Gogeno paveikslą, kurį už grašius nusipirko vienas italas fabriko darbininkas ir, kuris beveik 40 metų kabėjo jo virtuvėje.
Prancūzų dailininko paveikslas buvo pavogtas iš vienų namų Britanijos sostinėje kartu su Pjero Bonaro drobe. Abu šie darbai buvo rasti pas pensininką, kuris anksčiau dirbo italų automobilių „Fiat“ gamintojo fabrike.
P. Gogeno drobės vertė siekia nuo 10 mln. iki 30 mln. eurų, o P. Bonaro – maždaug 600 000 eurų, „Istorija yra neįtikėtina, nuostabus radinys. Jis vainikuoja visą Italijos meno policijos darbą, nuveiktą patyliukais“, – sakė Italijos kultūros ministras Darijus Frančeskinis žurnalistams.
Šie paveikslai atsidūrė vienos traukinių stoties radinių skyriuje ir 1975 metais buvo parduoti aukcione fabriko darbininkui už 45 000 Italijos lyrų (80 litų).
Prancūzų menininkų darbai buvo surasti šiemet kovo mėnesį po ilgo tyrimo, kuris buvo pradėtas policijai sulaukus anoniminio pranešimo apie, galbūt, vogtų darbų buvimo vietą.
Pareigūnai patikrino pranešimus apie 1970 metų vagystę Niujorko ir Singapūro laikraščiuose, pagal kuriuos atsekė, kad anksčiau paveikslai priklausė Londone įsikūrusiai šeimai.
„Manoma, kad abu darbai buvo palikti iš Paryžiaus į Turiną važiavusiame traukinyje“, – sakė policijos paveldosaugos departamentui vadovaujantis Marianas Mosa.
„Juos įsigijo menui neabejingas darbininkas, kuris 40 metų laikė juos savo virtuvėje; pirmiausia – Turine, o išėjęs į pensiją – Sicilijoje“, – sakė skyriaus vadovas.
Aštuonerių metų darbas
Lietuvoje meno vertybių plėšikus gaudo kriminalinės policijos biuras, kuriems irgi pavyksta surasti brangių kūrinių. Apie tai šiame straipsnyje dar bus parašyta, o dabar policijos ir paveikslo savininko prašymas. Šiemet vasario 17 dieną Utenos rajone, Tauragnų seniūnijoje, iš Vokietijos piliečio sodybos buvo pavogtas vertingas tapybos darbas – žinomo Lietuvos menininko Gitenio Umbraso sukurtas triptikas Vokietijos piliečio šeimos istorijos tema.
Lietuvos visuomenei gerai žinomi šio 53 metų autoriaus darbai: „Stebuklo“ plytelė Katedros aikštėje, „Stiklių“ viešbučio fasado freska, žuvusių laisvės kovotojų įamžinimas KGB rūmų akmeninėse plokštėse ir daugelis kitų meno kūrinių.
G. Umbrasas prie šiuo metu ieškomo tapybos darbo su pertraukomis dirbo 8 metus ir baigė tapyti 2003 metais. Kūrinys yra unikalus tiek atlikimo technika (medis, aliejiniai dažai, sidabras), tiek savo istorija. Paveikslas nutapytas ant medinio pagrindo, kuris buvo pagamintas iš specialiai šiam tikslui iš Vokietijos piliečio tėvonijos atvežtos ąžuolo medienos. Jame įamžintas šeimos narių apsilankymas prosenelių dvare. Paveiksle jo herojai atvaizduoti skirtingais amžiaus tarpsniais – vaikystėje ir sugrįžę į tėviškę po daugelio metų. Būtent dėl šios priežasties kūrinys turi neįkainuojamą vertę Vokietijos piliečio šeimai.
Paveikslo savininkas būtų labai dėkingas už suteiktą informaciją, kuri galėtų padėti rasti dingusį paveikslą. Utenos apskrities VPK irgi prašo visų, kurie ką nors žino apie paveikslą, informuoti anoniminiu pasitikėjimo tel. 8 800 20 112.
Ieškomi 833 kūriniai
Šeimaties kaime easanti vokiečio sodyba jau ne pirmą kartą sudomina vagis. Tas kaimas yra prie Aukštaitijos nacionalinio parko, Utenos rajono pietryčiuose. Kaime yra keli gamtos paminklai, tad jis sutraukia ne tik poilsiautojų, bet ir nemažai turistų. Jie čia atvažiuoja prie Moko akmens, netoli ir archeologijos paminklas – Šeimaties akmuo su įvairiais ženklais, o taip pat – Mokiukas. Manoma, kad šiuos akmenis prieš 50 000 metų nuo Skandinavijos atitempė ledynas. Kaime buvo aptiktas ir pilkapynas.
2009-ųjų rugpjūtį į vokiečio sodybą įsibrovę vagys pavogė traktorių – žoliapjovę, buitinę techniką ir 4 paveikslus. Tie paveikslai nesurasti iki šiol, jų nuotraukos yra patalpintos Policijos departamento pavogtų meno vertybių duomenų bazėje. Joje šiuo metu – 833 ieškomi dailės kūriniai. Didžiausią dalį sudaro Interpolo įvairių šalių ieškomos vertybės. Pernai sąrašą papildė Interpolo Vengrijos, Graikijos, Nyderlandų, Ispanijos skyriai.
Interpolo Vengrijos nacionalinio biuras pranešė, kad iš Hajdu-Bihar karališkojo archyvo buvo pagrobti senoviniai dokumentai, o Nyderlandų nacionalinio biuras prašo padėti surasti iš privačių kolekcionierių pavogtus paveikslus. Dalis drobių yra tapytos devyniolikto amžiaus viduryje. Graikijos nacionalinis biuras ieško iš Spinalonga ligoninės pagrobtų 13 piešinių. Ieškomi ne tik paveikslai, skulptūros, bažnytinės vertybės, bet ir muzikos instrumentai. Interpolo Nyderlandų skyrius pranešė, jog pernai kovo 29-ąją Amsterdame iš traukinio dingo meistro Džiovanio Grančino pagamintas smuikas. Jis buvo pagamintas1695-1700 metais. Toks smuikas dabar kainuoja apie milijoną litų. Ne ką mažiau kainuoja ir iš Madride esančių juvelyrinių dirbtuvių pernai balandžio 13-14 dienomis pagrobtas puodas sriubai su padėklu. Jis pagaminta iš sidabro ir sveria apie 30 kilogramų.
Vagia net iš sanatorijų
Lietuvoje pagrobtų daiktų vertė gerokai mažesnė, tačiau yra dingę ir labai vertingų meno dirbinių.
Teisėsaugininkai meno kūrinių vagystes skirsto į 4 kategorijas. Tai muziejinių vertybių vagystės; bažnytinių vertybių vagystės; vagystės iš kolekcininkų ir visų kitų žmonių, vertinančių meną (juridine kalba tariant, fiziniams asmenims priklausančių vertybių ir jų kolekcijų vagystės); mažosios architektūros vertybių (kryžių, koplytstulpių, koplytėlių) vagystės.
Kolekcininkai dažnai praranda tas vertybes, kurios turi paklausą užsienyje. Lietuvoje kolekcininkai pažįsta vienas kitą, tad jeigu koks nors vagis ir pasiūlo ką nors pirkti, greitai būna išaiškintas. Lietuvių dailininkų paveikslai vagiami retai ir dėl minėtos priežasties ir dėlto, kad užsienyje jie nėra žinomi ir jų darbai neturi paklausos. Tad, jei koks vagis diletantas, viena ausimi girdėjęs apie tūkstančius kainuojančius paveikslus, jais susigundo, tai pavogęs neturi kur dėti.
2008 metais iš Druskininkų „Eglės“sanatorijos buvo pavogti 6 paveikslai. Metais anksčiau Kaune iš Vytauto Didžiojo universiteto patalpose surengtos parodos stendo buvo pagobti trys tekstilininkės Kristinos Čyžiūtės meniniai interjeriniai darbai, o iš Vilniaus Justino Vienožinskio dailės mokyklos buvo pavogta 30 Kristijono Miliūno tapybos darbų. Aišku, tie kūriniai nekainuoja milijonų, bet vis tiek ir savininkams, ir autoriams jie yra vertingi. Kol kas jų surasti policijai nepavyksta.
Nubaudė likimas
Dažnesnės būna vagystės iš maldos namų. Nuo vagių dažniausiai nukenčia cerkvės – iš jų vagiamos ikonos. Vagystes iš katalikų bažnyčių skatina visuomenėje paplitusi nuomonė, jog liturginiai indai pagaminti iš brangiųjų metalų, kuriuos galima parduoti ne kaip meno vertybes, o kaip retuosius metalus. Tačiau vagiami ir altorių kryžiai, žvakidės, paveikslai. Šiaip jau bažnyčiose, cerkvėse, kitose religinių bendruomenių šventyklose esančios meno vertybės turėtų būti inventorizuotos, tačiau tų kultūros vertybių apsauga dar nėra gera. Apie tai galima spręsti ir iš gaisrų, kilusių bažnyčiose. Po gaisro Tytuvėnų bažnyčioje ir Bernardinų vienuolyno ansamblyje pasigesta 60 kultūros vertybių, iš kurių 24 įtrauktos į Kultūros vertybių registrą. Paštuvos bažnyčios gaisre sudegė 8 paveikslai, iš kurių 3 buvo vertingi, pripažinti kultūros vertybėmis.
Net du kartus per Kalėdas buvo įsibrauta į Trakų bažnyčią. Pirmą kartą buvo išlaužtos aukų dėžutės, o 2004- ųjų gruodžio 23-ąją vagys nulupo metalinę suknelę, puošusią stebuklingu laikomo Marijos su kūdikiu paveikslo reprodukciją, taip pat nulupo paauksuotą karūną nuo Marijos su šventuoju Dominyku paveikslo. Metalinę suknelę policijai pavyko surasti, o karūnos likimas iki šiol nežinomas. Ta karūna pagaminta apie 1761 metus. Maždaug panašiu laiku tapytas paveikslas su Šv. Marijos atvaizdu, kuris buvo pavogtas iš Trakų rajono Rykantų Šv. Trejybės bažnyčios.
Šiluvos bažnyčia buvo apvogta 2003 metais per Kalėdas. Naktį įsibrovę asmenys pagrobė dvi XVII amžiuje nežinomo dailininko tapyto paveikslo „Dievo Motina su kūdikiu“ aptaisų karūnas ir auksinę sagę, taip pat pasiėmė bažnyčios aukų dėžutę su 20 litų. Karūnos buvo pagamintos iš aukso, sidabro, vario ir geležies. Pavogtoji Dievo Motinos mažoji karūna su kalnų krištolo akmeniu svėrė 298,5 gramo, o kūdikio karūna su žalsvo kvarco akmeniu – 112,6 gramo. Tos vertybės spalvotųjų metalų supirktuvėje galėtų kainuoti iki 10 000 litų, bet jų istorinė, kultūrinė, religinė vertė – daug didesnė. Šias vagystes įvykdęs vilkaviškietis buvo nuteistas, tačiau likimas jam lėmė dar sunkesnį atlygį – jis susirgo nepagydoma onkologine liga.
Visi nuteisti
Lietuvoje didžiausia per visą jos istoriją paveikslų vagystė įvykdyta 1998-aisiais, nužudžius paveikslų kolekcijos savininką 63 metų kunigą, poetą Ričardą Mikutavičių.
Žymus kolekcininkas kunigas R. Mikutavičius buvo nužudytas 1998 metų liepos 1 dieną. Birželio 31-osios vakarą jis buvo įviliotas į svetimą butą, apsvaigintas eteriu ir automobilio bagažinėje nuvežtas prie Nemuno. Ten dar gyvas buvo išrengtas, suvyniotas į vielinį tinklą ir nuskandintas. Nusikaltėliai iš kunigo buto pagrobė meno kūrinių kolekciją, kurios muziejinė vertė – 5 milijonai litų, o aukcione arba juodojoje rinkoje tokios kolekcijos vertė išaugtų kelis kartus.
2000-ųjų rugsėjo 11 dieną paskelbtu Vilniaus apygardos teismo nuosprendžiu kaunietis Vladas Beleckas pripažintas R. Mikutavičiaus nužudymo ir jo meno kolekcijos vagystės organizatoriumi ir įkalintas iki gyvos galvos. Taip pat konfiskuotas visas nuteistojo turtas. Kiti nusikaltimo vykdytojai sulaukė švelnesnių bausmių: Ivanas Kvaskovas nuteistas kalėti 22 metus, Artūras Daškovskis – 19 metų, Valdas Puodžiūnas – 13 metų. 2001-ųjų sausį Apeliaciniam teismui atmetus nuteistųjų skundus, I. Kvaskovas, Alytaus pataisos namuose, apsivyniojęs kaklą laidu, pasikorė.
Taigi žmogžudystės organizatorius ir vykdytojai nuteisti, tačiau dalis iš R. Mikutavičiaus buto pagrobtų meno vertybių nerasta iki šiol. Didelė jų dalis buvo rasta per kratą V. Belecko namuose Kaune, Bažnyčios gatvėje, vėliau teisėsaugininkams dar kelis paveikslus pavyko aptikti jo giminaičių butuose.
Pavyzdinė operacija
2001 metais tuometinei Lietuvos policijos departamento Organizuoto nusikalstamumo tyrimo tarnybai atlikus unikalią slaptą tarptautinę operaciją, Vokietijoje buvo sulaikyti mūsų teisėsaugai gerai žinomi su organizuotomis nusikalstamomis grupuotėmis siejami asmenys. Rasti trys vertingi pagrobtosios R. Mikutavičiaus kolekcijos paveikslai.
Tąkart operatyvininkai buvo gavę žinių, jog tris senovines drobes iš kunigo R. Mikutavičiaus kolekcijos į Vokietiją automobiliu slapta pervežė Lietuvos pilietis Edmundas Burda, o paskui jos paslėptos Rizum-Lingholmo mieste, kuriame gyvena V. Belecko žmonos Onos Daujotienės duktė Diana Djačenka bei tuometinis pastarosios sutuoktinis Viktoras Djačenka.
Į pagalbą buvo pasitelkti Londono Skotland Jardo agentai. Tie, apsimetę kolekcininkais, susitarė už 28 000 JAV dolerių nupirkti tris iš R. Mikutavičiaus ir du iš kito Lietuvos kolekcininko pavogtus peizažus, be to, derėjosi dėl daugiau kūrinių. Iš Lietuvos vidaus reikalų ministerijos biudžeto buvo skirti keli šimtai tūkstančių litų, juos teko paduoti griežtas sąlygas diktavusiems nusikaltėliams ir laukti.
2001-ųjų liepą Vokietijoje buvo mėginta paveikslus parduoti kolekcininku apsimetusiam agentui, kurį, kaip tariamą potencialų pirkėją, buvo suradę Kauno nusikalstamo pasaulio šulai, dabar nuteisti kartu su savo vadu Henriku Daktaru, Egidijus Abarius, pravarde Goga, bei Virginijus Silvestravičius-Virgelis. Tąsyk Lietuvos ir Vokietijos teisėsaugininkų surengtos bendros operacijos metu pirkėju dėjęsis pareigūnas sumokėjo skandalingajai meno vertybių perpardavinėtojai už paveikslus 28 000 JAV dolerių. Iš jų 2000 dolerių buvo atiduoti tarpininkams E. Abariui ir V. Silvestravičiui, o 3000 palikti Djačenkų šeimai. Likusius 23 000 dolerių O. Daujotienė paslėpė skalbimo miltelių pakelyje ir kontrabanda parsivežė į Lietuvą.
Ši R. Mikutavičiaus meno vertybių pardavėjų sulaikymo operacija buvo pripažinta pavyzdine tarptautine operacija ir įtraukta į JAV Federalinio tyrimo biuro akademijos kursantų studijų programą. Amerikiečiai šį tyrimą pateikia kaip puikų tarptautinio teisėsaugos struktūrų bendradarbiavimo pavyzdį.
Nors prokurorai siūlė paveikslų pardavėjus ir tarpininkus nubausti ilgais nelaisvės metais, tos operacijos neigiamieji veikėjai atsipirko tik paveikslų praradimu ir gan nedidelėmis bausmėmis. Itin vertingos meno kolekcijos pagrobimu, kontrabanda ir realizavimu kaltinti šeši teisiamieji Kauno apygardos teismo nuosprendžiu išvengė įkalinimo bausmių. Tik O. Daujotienei, laikomai nusikaltimo organizatore, teismas paskyrė kalėti vienerius metus ir vieną mėnesį. Iš jos buvo konfiskuoti ir 23 000 dolerių, gautieji po sandėrio Vokietijoje.
Teismas nusprendė O. Daujotienės parduotus paveikslus grąžinti kunigo R. Mikutavičiaus seseriai Liucijai Kolaitienei.
Paveikslai sugrįžta
Tęsdami pagrobtos R. Mikutavičiaus kolekcijos paiešką, Lietuvos kriminalinės policijos biuro organizuoto nusikalstamumo tyrimo padalinio pareigūnai 2008 metais sulaikė grupę asmenų, kuri ruošėsi kontrabandos būdu iš Lietuvos išgabenti vertingiausią tos kolekcijos dalį. Paveikslus planuota išgabenti į Rusiją, Lenkiją ir Vokietiją.
Kratų metu Kaune ir Vilniuje rasti nepažeisti ir neapgadinti 9 iš R. Mikutavičiaus kolekcijos pagrobti paveikslai. Tarp jų – XVI amžiaus italų dailininko Paolo Veronezės „Mirusio Kristaus apraudojimas“, nežinomo XVIII amžiaus Lietuvos dailininko „Nežinomos moters portretas“, to paties amžiaus dailininko Johano Konrado Zėkaco „Kristus su mokiniais“.
2011 metų balandžio mėnesį kartu su Latvijos kriminalinės policijos vyriausiosios valdybos pareigūnais įvykdžius bendrą tarptautinę operaciją, Rygoje surasta ir itin vertinga vaza iš R. Mikutavičiaus kolekcijos.
Liko tik nuotraukos
Vis dėlto dar ne visos meno vertybės, kurios priklausė nužudytam kunigui, surastos. Nerastųjų vertė − beveik milijonas litų. Manoma, kad tie meno kūriniai tuoj po R. Mikutavičiaus nužudymo, dar 1998-ųjų vasarą, buvo slapta išgabenti į Vokietiją, kurioje gyveno V. Belecko žmonos O. Daujotienės artimieji. Kriminalinės policijos biuro pareigūnai toliau vykdo pavogtų vertingų meno vertybių kolekcijos paiešką, tad tikisi surasti ir likusią jos dalį. Dabar šiuos kūrinius galima pamatyti policijos internetinėje svetainėje.
O štai vilnietis kolekcininkas Andrejus Balyka, kurio kolekcija irgi buvo pavogta, šiemet gegužę Radvilų rūmų muziejuje atidarė parodą. Tai pirmasis kolekcijos paviešinimas. Parodoje lankytojams pirmą kartą pristatomą 160 ikonų ir miniatiūrinių ikonėlių, parodą papildo pagrobtų ir iki šiol nesurastų ikonų fotografijos. Iš pradžių planuota, kad paroda veiks tik iki birželio 1 dienos, tačiau Lietuvos dailės muziejaus direktoriaus Romualdo Budrio nuomone, tokia ekspozicija nusipelno didesnio dėmesio, todėl ji bus rodoma net iki metų pabaigos. Parodoje eksponuojamos ikonos nutapytos įvairiuose ikonų tapybos centruose: Maskvoje, Sankt Peterburge, Kostromoje, Tverėje, Vologdoje, Pavolgyje, Šiaurės Rusijoje, Cholujuje, Vetkoje ir kitur. Ypač daug ikonų sukurtos Jaroslavlyje, Paleche ir Msteroje – ikonų tapybos centruose, garsėjusiuose smulkia ir detalia ikonų tapybos maniera.
Sugauti, bet nenuteisti
2008 metų spalį iš vilniečio kolekcininko Andrejaus Balyko, kuris daugiau nei 30 metų renka ikonas, namų buvo pagrobta daugiau nei 300 ikonų. Teisėsaugos pareigūnų pastangomis iš pradžių buvo rasta 11 meno vertybių, vėliau – dar 8, kurios šiuo metu vis dar sulaikytos Minske.
Pernai, ypač slaptos teisėsaugininkų operacijos metu, Vilniuje buvo rastos dar 69 ikonos.
Kolekcininkas A. Balyka buvo apiplėštas 2008-ųjų spalio 10-osios rytą. Pistoletais ginkluoti banditai į jo namą Vilniuje, Antakalnyje, įsiveržė prieš tai pagrobę vyresnįjį kolekcininko sūnų.
Į A. Balykos, kuris tuo metu buvo išvykęs į Paryžių, namus įsiveržę nusikaltėliai surišo jo šeimos narius. Iš namų banditai pagrobė ne tik bemaž 300 ikonų, bet ir daugiau kaip 100 000 eurų (345 000 litų), sidabrinių antikvarinių daiktų rinkinį, savigynai išduotą pistoletą „Beretta 84F“, laikrodžius, visus kolekcininko žmonos papuošalus iš aukso, sidabro, perlų.
Vertingą kolekciją pagrobusius asmenis Lietuvos kriminalinės policijos biuro pareigūnai sulaikė praėjus pusantrų metų po nusikaltimo. Teisme dalis kaltinamųjų pareiškė, kad pripažįsta savo kaltę, tačiau apiplėšimo organizavimu kaltinami asmenys ją neigia ir tikina, jog neveikė kaip bendrininkai. Byla jau ne vieni metai nagrinėjama teismuose. Tikimasi, kad jau bent šiemet meno kūrinių plėšikams bus paskelbtas nuosprendis
Tik faktai
JAV Federalinio tyrimų biuro (FTB) duomenimis, metinė nusikaltimų, susijusių su meno ir kultūros vertybėmis, apyvarta siekia 4,56 mlrd. eurų (6 mlrd. JAV dolerių). Tiek pinigų kasmet netenkama dėl meno kūrinių vagysčių, sukčiavimo, nelegalaus meno kūrinių gabenimo ir neteisėtos prekybos jais. Interpolas skaičiuoja, kad tai ketvirta dažniausių nusikaltimų rūšis po prekybos narkotikais, ginklais ir pinigų plovimo.
XX a. paskutiniame dešimtmetyje neregėtai meno rinkoje išaugusios kainos padidino meno kūrinių vagysčių skaičių, o atsivėrusios Europos sienos palengvino nelegalią meno kūrinių apyvartą.
2010 metų gegužę Paryžiaus miesto moderniojo meno muziejuje vagys, išdaužę langą, išpjovę metalines groteles ir ramiai apvaikščioję muziejaus sales, pasirinko penkis moderniojo meno kūrinius: Pablo Pikaso, Henrio Matiso, Amadėjaus Modiljanio, Žoržo Brakės ir Fernando Ledžerės darbus. Muziejaus darbuotojai vagystę pastebėjo tik kitą rytą. Pavogti paveikslai ekspertų vertinami nuo 100 iki 500 mln. eurų.
Tais pačiais metais iš Mohamedo Mahmoudo Khalilo muziejaus Kaire rugpjūtį dingo Vincento van Gogo paveikslas „Vaza su gėlėmis“, vertinamas 42 mln. eurų.
Prieš du dešimtmečius, 1990 metų kovo 18 dieną, iš Isabelos Stewart Gardner muziejaus, įsikūrusio Bostono mieste, buvo pavogta 13 paveikslų, tarp kurių buvo retų Rebranto paveikslų, kurių vertė maždaug 500 milijonų Jungtinių Amerikos valstijų dolerių. Tai didžiausia turto vagystė JAV istorijoje.
Po beveik 24 metų paieškų, buvo gauta informacijos, jog paveikslai galėjo būti parduoti Konektikuto, bei Filadelfijos (JAV) rajonuose nežinomam pirkėjui. Izabelos Siuart Gardner muziejus siūlo 5 milijonų dolerių atlygį už informaciją apie pavogtus paveikslus. Muziejaus apsaugos vadas Entonis Amorė teigė, jog atlygis bus sumokėtas tam žmogui, kurio informacija pasirodys teisingiausia ir tik tuo atveju, jei paveikslai bus vis dar geros būklės.
Petras KURMELIS
AKISTATA
