Anksčiau ji nebūtų nė pagalvojusi, kad kada nors kurs aksesuarus ir tai taps kasdiene jos duona.
Pomėgį atrado netikėtai
Vaikystėje augusi tarp berniukų – vyresnio brolio ir trijų pusbrolių, mergaitiškais užsiėmimais Simona pernelyg nesidomėjo.
„Anksti tapau savarankiška. Vos baigusi vienuolika klasių, atvykau iš gimtojo Panevėžio į sostinę per vasarą padirbėti padavėja. Darbdaviams labai patikau, todėl jie įkalbėjo mane pasilikti Vilniuje ir dvyliktą klasę baigti būtent čia. Nedvejodama sutikau ir nuo to laiko gyvenu sostinėje“, – pasakoja 27 metų dizainerė. Baigusi dvylika klasių ji bandė stoti į floristiką, tačiau nepavyko, todėl metus nusprendė pailsėti. Netrukus sulaukė pasiūlymo padirbėti vienoje papuošalų vėrimo parduotuvėlėje vadove. Tai ir buvo šuolis į aksesuarų kūrimo pasaulį.
„Nors tuomet apie papuošalus nieko nesupratau, po truputį mokiausi ir įsibėgėjau. Mano kurtus aksesuarus ėmė girti, žmonės norėdavo įsigyti būtent tokį kaip mano. Supratau, kad esu vertinama, o ir man tai patinka“, – prisiminimais dalijosi mergina.
Drugelių karalystė
Pagrindinis dizainerės kūrybos atributas yra drugeliai. Juos mergina suvokia kaip laisvės, lengvumo simbolį. Jei draugai nežino, ką dovanoti Simonai, visada renkasi ką nors, kas būtų susiję su drugeliais. Todėl pradėjus savo aksesuarų verslą Simonai nereikėjo sukti galvos dėl pagrindinės detalės, puošiančios jos darbus.
„Mano kūryboje vyrauja drugeliai ir fėjos. Pastarosios turbūt todėl, kad, kaip ir drugeliai, turi sparnus. Mėgstu pastelines spalvas, jų mano papuošaluose daugiausia“, – kūrybos ypatumus vardijo moteris.
Vėliau, baigusi drabužių konstravimo specialybę, S. Brazdžionytė į savo kūrybinę erdvę įterpė ir sukneles. Žinoma, dažniausiai jos kurtus drabužėlius taip pat puošia drugeliai. Įkvėpimo šaltinio savo nuostabiems darbams dizainerei ilgai ieškoti netenka. „Mane įkvepia aplinka, žmonės ir jų norai. Galbūt jie ne visada būna konkretūs, bet taip man dar įdomiau, nes stengiuosi įgyvendinti jų viziją, o tai verčia tobulėti“, – pasakojo Simona.
Dabar, kai užsakymų apstu, dizainerė turi pagalbininkę, kuri paruošia papuošalų detales, bet kūrinys gimsta tik pačios Simonos rankose.
Darbai, pamėgti žinomų Lietuvos moterų
Šiandien S. Brazdžionytė turi daug savo kūrybos gerbėjų. Moteris puošiasi pati ir puošia vis didėjantį nuolatinių klientų skaičių. Paklausta, kokiais laipteliais teko lipti siekiant populiarumo, susimąstė.
„Manau didžiausia reklama buvau ir esu aš pati. Pasirodydama viešumoje dėviu savo kurtus papuošalus, kiekvieną kartą stengiuosi atrodyti vis kitaip. Žmonės pastebi, susižavi, klausinėja. Dažnai būnu „nurengta“, – juokėsi pašnekovė ir pridūrė, kad klientai, pamatę ją pasipuošusią konkrečiu papuošalu, užsinori tokio pat, čia pat ir dabar, todėl tenka atiduoti, juk klientai – svarbiausia.
Dizainerės darbus, kuriuos renkasi įvairaus amžiaus klientės, garsina ir žinomos Lietuvos moterys – Vaida Poderytė, Katažina Nemycko, Eglė Jackaitė, Monika Račiūnaitė. Ilgainiui Simona pradėjo kurti aksesuarus ir vyrams – peteliškes, apyrankes. Pastarąsias labai pamėgo aktorius Žilvinas Tratas.
Ateityje dar didesni tikslai
Simona džiaugiasi galėdama puoselėti mėgstamą veiklą. Ji prisipažįsta, kad aksesuarų, o vėliau ir suknelių kūrimas tapo tarsi antruoju gyvenimu. Atidariusi savo studiją, moteris čia praleidžia daugiau laiko nei namie. Ir iš tiesų, kalbant su Simona jaukioje patalpoje, sklinda nuostabi aura.
„Džiaugiuosi, kad dabar esu čia, kur esu. Nuosava studija man yra didžiausias pasiekimas. Neturėjau savo svajonei užsibrėžto laikotarpio, tiesiog tikėjau, kad anksčiau ar vėliau turėsiu tai, ką dabar turiu. Ateityje norėčiau dalytis savo kūryba ne tik Lietuvos ribose. Taip pat svajoju du kartus per metus pristatyti naujas savo kolekcijas – rudens ir žiemos bei pavasario ir vasaros“, – savo planais svajingai dalijosi dizainerė.
Suderinti asmeninį gyvenimą ir darbą sunku
Žavi moteris neslėpė, kad šiuo metu yra vieniša. Kūryba atima daug laiko, o darbo valandų dizainerė neskaičiuoja.
„Jei reikia, dirbu ir naktimis. Žinau, kad nei plėtodama asmeninius santykius, nei sukūrusi šeimą savo aistros neatsisakysiu, be šio darbo neįsivaizduoju savo gyvenimo, todėl į mano planus įtraukti abu dalykai. Kaip nors stengsiuosi juos suderinti. Visada norisi artimo žmogaus šalia, norisi, kad jis tave palaikytų ir eitų koja kojon, bet viskam savas laikas“, – šypsodamasi pokalbį baigė S. Brazdžionytė.
